Gūdžiais 2001 metais „Microsoft“ – neabejotina tuometinės kompiuterių rinkos lyderė, kuriai konkurentų rasti būtų labai sunku – pristatė naujausią savo kūrinį – „Windows XP“ operacinę sistemą, kuri sujungė iki tol populiariių „Windows 95“, „Windows 98“ ir „Windows Me“ sistemų privatiems vartotojams linijas su verslui skirtomis operacinėmis sistemomis „Windows 2000“ ir „Windows NT“. Modernūs 2014 metai skelbiami oficialiais šios sistemos mirties metais.
Gūdžiais 2001 metais „Microsoft“ – neabejotina tuometinės kompiuterių rinkos lyderė, kuriai konkurentų rasti būtų labai sunku – pristatė naujausią savo kūrinį – „Windows XP“ operacinę sistemą, kuri sujungė iki tol populiariių „Windows 95“, „Windows 98“ ir „Windows Me“ sistemų privatiems vartotojams linijas su verslui skirtomis operacinėmis sistemomis „Windows 2000“ ir „Windows NT“. Modernūs 2014 metai skelbiami oficialiais šios sistemos mirties metais.
Amžiaus pradžios modernumo viršūnė
Kaip sakė „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golodas, anuomet „Windows XP“ buvo iš principo kitokia, pažangi operacinė sistema – joje buvo atnaujinta interneto naršyklė, pakeistas „Start“ meniu, padidintas stabilumas. Pasak rinkodaros vadovo, po sistemos pristatymo programišiai net tris dienas vargo norėdami pamatyti „Windows XP“ „mėlynąjį mirties ekraną“, kuris ankstesnių sistemų vartotojams buvo vos ne kasdienybė.
Tais laikais kompiuterių ir modernių technologijų paplitimas, jų naudojimo įpročiai žvelgiant iš šių dienų perspektyvos atrodytų juokingai. Arba graudžiai: internetų naudojosi vos 2,5 proc. namų ūkių, paieškai internete Lietuvoje buvo naudojamos tokios sistemos, kaip „Seklys“ ar „AltaVista“ (nors patikimesnis informacijos šaltinis buvo skambutis draugui), mobiliaisiais telefonais naudojosi tik 60 proc. verslo įmonių darbuotojų. Ir informacijos dalijimosi įpročiai buvo tokie, kad šiandien juokas ima: kiekvienas save gerbiantis kompiuterio naudotojas privalėjo turėti optinių diskų įrašymo įrenginį ir savo filmų, muzikos, nuotraukų ir programų kolekciją saugodavo tokiuose diskuose, o jeigu su draugu reikėdavo apsikeisti didesniu informacijos kiekiu, iš kompiuterio būdavo ištraukiamas diskinis kaupiklis, kuris būdavo nusinešamas pas draugą.
„Windows XP“ sistemos likimas
© DELFI (Š. Mažeikos nuotr.)
Kompiuteriai tais laikas buvo toli gražu ne įprastinė prekė – tai buvo prabanga, tik labai retais atvejais kainavusi mažiau nei 2 tūkstančius litų, nors kompiuterio parametrai dabar atrodytų tiesiog apgailėtini: kompiuteriu su 1 GHz dažnio vieno branduolio procesoriumi, 15 GB talpos diskiniu kaupikliu ir 128 MB darbinės apimties galima buvo didžiuotis. O dar tas nostalgiškas kompiuterio jungimosi prie interneto per modemą švilpavimas... Ir internetas tik pačiu geriausiu atveju siekdavo 128 Kbps spartą.
Tai buvo laikai, kuomet „Windows XP“ buvo iš tiesų moderni sistema.
Sustings laike
Balandžio 8 diena oficialiai paskelbta ta data, kuomet bus nutrauktas „Windows XP“ sistemos palaikymas. Ir tai nutiks nepaisant to, kad ši jau 14 metus skaičiuojanti sistema yra antra pagal populiarumą pasaulyje, nusileidžianti tik „Windows 7“ – „Net Applications“ 2014 metų kovo duomenimis, „Windows XP“ naršant internete naudoja net 27, 69 proc. viso pasaulio kompiuterių, o „Windows 7“ – net 48,77 proc.. Naujoji „Windows 8“ sistema įdiegta vos 11,3 proc. šiandien naudojamų kompiuterių.
Padėtis Lietuvoje šiek tiek geresnė – A. Golodo teigimu, Lietuvoje kompiuterių su „Windows XP“ likę iki penktadalio.
O ką gi iš tiesų reiškia gyvenimo ciklą pabaigusios operacinės sistemos palaikymo nutraukimas? Pirma – kad ši sistema visiems laikams sustings tokioje būsenoje, kokioje ji yra dabar – „Microsoft“ jau nebekurs saugumo atnaujinimų, todėl visos naujai atrastos saugumo skylės taip ir liks neužlopytos. Kitaip tariant, šios sistemos naudotojai ilgainiui taps vis mažiau ir mažiau apsaugoti nuo programišių atakų, o įvertinus tai, kokią didelę rinkos dalį ši sistema vis dar užima, sunku tikėtis, kad programišiai nesinaudos lengvu taikiniu.
Be to, ilgainiui vis mažiau ir mažiau programinės bei techninės įrangos bus suderinama su „Windows XP“. Trečias svarbus dalykas – senosios sistemos vartotojai nebegalės susilaukti techninės pagalbos iš „Microsoft“ pagalbos centrų.
Ką daryti?
Senųjų kompiuterių su „Windows XP“ naudotojams „Microsoft“ rekomenduoja vieną iš dviejų galimybių: Pirma (pigesnė) – atsinaujinti operacinę sistemą. Tačiau toks sprendimas gali pasirodyti tinkamas tik labai nedidelei daliai tų kompiuterių, kurie buvo gaminami praėjusį dešimtmetį. Nors reikia pasidžiaugti, kad visai neseniai – praėjusią naktį – pristatyta atnaujinta „Windows 8.1 Update“ sistemos versija veiks ir kompiuteriuose su 1 GB darbinės atminties bei 15 GB nuolatinės atminties.
Antras (brangesnis) variantas – atsinaujinti visą kompiuterį. JAV korporacija tikina, kad šiandieniniai kompiuteriai yra maždaug tris kartus pigesni nei analogiški kompiuteriai „Windows XP“ atsiradimo laikais – visai neprastų šiuolaikiškų nešiojamų įrenginių galima įsigyti vos už 1000 litų, o stacionarių kompiuterių galima rasti ir už 600 litų.
Žinoma, yra ir trečias variantas – taupant pinigus galima palikti viską taip, kaip yra. Tiesa, tuomet geriau su tokiu kompiuteriu nedaryti nieko svarbaus ir neįvedinėti į jį duomenų, kurie gali pasirodyti įdomus piktybiniams gerai kompiuterius išmanantiems piliečiams.
