Praėjusią savaitę JAV ir Rusija dėl krizės Kryme apsimainė sankcijų rinkiniais. Tuo tarpu 400 km aukštyje virš mūsų galvų skrieja Rusijos kosmonautų ir JAV astronautų įgula, kuri neturi galimybių atsitverti viena nuo kitos ir negali sugriežtinti vizų režimo tarp skirtingų Tarptautinės kosmoso stoties sektorių. Kaip šiuos žmones ir jų darbą veikia tarptautinė krizė, kilusi tarp pagrindinių TKS projektą vykdančių valstybių?
Praėjusią savaitę JAV ir Rusija dėl krizės Kryme apsimainė sankcijų rinkiniais. Tuo tarpu 400 km aukštyje virš mūsų galvų skrieja Rusijos kosmonautų ir JAV astronautų įgula, kuri neturi galimybių atsitverti viena nuo kitos ir negali sugriežtinti vizų režimo tarp skirtingų Tarptautinės kosmoso stoties sektorių. Kaip šiuos žmones ir jų darbą veikia tarptautinė krizė, kilusi tarp pagrindinių TKS projektą vykdančių valstybių?
Ekspertai skelbia, kad didėjanti politinė ir ekonominė įtampa tarp buvusių Šaltojo karo priešininkų, neturėtų pakenkti kosminiam bendradarbiavimui bent jau kol kas – tokie žingsniai būtų žalingi abiem pusėms, rašo phys.org.
Bet tai nereiškia, kad mažutėje žmonių stotyje kosmose, 400 km aukštyje, politinės temos yra draudžiamos.
„Kalbamės apie visokiausius dalykus. Pasikalbėtume ir apie politiką. Kai pasaulyje dedasi tokie dalykai, neabejoju, kad įgula apie tai pasikalba – bet žinote, draugiškai“, – sakė dabar jau pensijoje esantis JAV astronautas Leroy'us Chiao, TKS įgulai vadovavęs šešis mėnesius 2004–2005 metais.
Anksčiau šį mėnesį iš TKS grįžęs JAV astronautas Mike'as Hopkinsas sakė, kad po pusmečio įguloje jis kolegas iš Rusijos gali vadinti „artimais draugais“, o jų bendradarbiavimą vadino „labai stipriu“.
Bet, nepaisant visų kosmose užsimezgančių draugiškų ryšių, ekspertų teigimu, dvi šalys, užimančios pagrindines pozicijas projekte, kuriame viso dalyvauja 15 valstybių, privalo bendradarbiauti ir toliau – to reikalauja stoties struktūra.
„Tarsi išsiskyrusi pora“
Rusijos ir JAV sektoriai TKS yra su savo atskirais tualetais ir atskiromis oro kondicionavimo sistemomis.
Tačiau kosminėje stotyje, kuri vargiai tilptų futbolo aikštėje, būtinas Rusijos ir JAV bendradarbiavimas – ir kosmose, ir Žemėje esančiuose kontrolės centruose.
Bendravimui su stotimi vadovauja NASA misijos kontrolės centras Hjūstone, amerikiečiai sumoka ir didžiąją dalį kasmetinių stoties veiklos išlaidų.
Amerikos universiteto kosmoso politikos ekspertas Howardas McCurdy sako, jog santykiai Tarptautinėje kosminėje stotyje nėra idealūs.
„Tai primena išsiskyrusios poros, priverstos gyventi tame pačiame name, santykius. Tai įmanoma, tačiau nėra labai lengva. Namas priklauso jiems abiem. Namu jie abu ir naudojasi“, – sakė kosmoso politikos žinovas.
Stotis yra priklausoma nuo Rusijos pagalbos – šiuo metu tik ši šalis gali nugabenti astronautus į TKS. Bet už kiekvieną keleivį, kuris nėra Rusijos atstovas, reikia susimokėti po 70,7 mln. JAV dolerių, sakė NASA atstovas spaudai.
2011 metais nutraukus daugkartinių šatlų programos, amerikiečiai neteko vienintelės transporto priemonės, kuri galėjo žmones nugabenti į Žemės orbitą, o komercinis transportas, galintis atlikti šią funkciją, manoma, nebus parengtas iki 2017 metų.
Priklausomybė nuo Rusijos „Sojuz“ kosminių laivų – esminė priežastis, dėl kurios JAV negali nutraukti bendradarbiavimo su Rusija šioje srityje.
Tačiau stoties ateitis priklauso nuo to, kaip artimiausioje ateityje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sureaguos į JAV sankcijas dėl Krymo, sakė NASA Patarėjų tarybos narys Johnas Logsdonas.
„Rusija savo paslaugas gali bet kada nutraukti“, – sakė J. Logsdonas, kuris mano, jog tokio įvykio tikimybė yra 20–25 procentai.
„Tai būtų katastrofa. Egzistuoja abipusė priklausomybė ir tai yra gera motyvacija siekiant izoliuoti šią programą nuo platesnių politinių įvykių“, – sakė NASA paterėjas.
Kilo susirūpinimas ir dėl karinius palydovus į kosmosą keliančių raketų „Atlas V“ ateities – jose naudojami rusiški varikliai, o jeigu Rusija variklių tiekimą nutrauktų – JAV karinių kosmosų projektų perspektyvos būtų liūdnos.
Praėjusią savaitę Pentagonas JAV Karinėms oro pajėgoms nurodė pateikti ataskaitą apie „Atlas V“ naudojamus rusiškus variklius RD-180. Bet amerikiečiai šiuo metu variklių yra prikaupę net dviem metams į priekį, taigi, jeigu politinės problemos neužsitęs ir nepasikeis į blogesnę formą, jokių drastiškų projektų koregavimo priemonių imtis nereikia.
Kilti pasiruošę
Buvęs astronautas L. Chiao sakė, jog Krymo krizė – per menka priežastis nutraukti santykius kosmose.
„Nė sekundę nemaniau, kad taip gali nutikti, bet jeigu mes su Rusija pradėsime šaudytis, tai be jokios abejonės sutrukdytų darbą ir stotyje“, – sakė astronautas.
NASA taip pat skelbė, jog jokių kalbant apie santykius su Rusija kosmoso bendradarbiavimo srityje jokių permainų nenumatoma.
Rusijos, JAV, Kanados, Japonijos ir Europos atstovai kosminėje stotyje draugiškai sugyvena jau daugiau nei 13 metų, o visai neseniai numatytas TKS tarnavimo laikas buvo pailgintas iki 2024 metų
„Esame tikri, kad mūsų kosmoso agentūros ir toliau bendradarbiaus taip pat artimai, kaip per praeities JAV bei Rusijos platesnių tarpusavio santykių pagerėjimus bei pablogėjimus“, savo pareiškime skelbė NASA.
Kovo 25 d. bendradarbiavimas bus dar kartą patikrintas – JAV astronautas kartu su dviem kosmonautais ankštu „Sojuz“ kosminiu laivu kils į orbitą. Jie Tarptautinėje kosminėje stotyje prisijungs prie trijų jau ten esančių įgulos narių – japono, amerikiečio ir ruso.
