Arba Lietuvos universitetai įžūliai meluoja ir apgaudinėja, arba mokytojai nesugeba perskaityti sutarčių ir patys nežino, ką studijuoja. Tokia išvada peršasi paanalizavus keletą atvejų, kai mokytojai nesėkmingai bandė įgyti pedagogo kvalifikaciją ir išsaugoti teisę mokytojauti.
Arba Lietuvos universitetai įžūliai meluoja ir apgaudinėja, arba mokytojai nesugeba perskaityti sutarčių ir patys nežino, ką studijuoja. Tokia išvada peršasi paanalizavus keletą atvejų, kai mokytojai nesėkmingai bandė įgyti pedagogo kvalifikaciją ir išsaugoti teisę mokytojauti.
DELFI paviešinus Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) machinaciją, kai pedagogo kvalifikaciją norėję įgyti studentai sužinojo studijuojantys ne studijų programą, o modulį, redakcija sulaukė skundų dėl Šiaulių ir Kauno technologijos universitetų.
Sukilo plagiatorės vadovaujamo instituto studentai
Šiaulių universiteto (ŠU) Tęstinių studijų instituto studentė Kristina (tikras vardas ir pavardė DELFI žinomi) tvirtino, esą ŠU irgi apgavo studentus. Ji pasipiktino sužinojusi, kad dalyko pedagogikos studijų programa nebuvo akredituota, tačiau universitetas priėmė į pedagogikos studijų modulį.
„Norėčiau patikslinti, kad ir ŠU Tęstinių studijų institutas mus priėmė apgavę ir šiuo metu esame tokioje pat situacijoje kaip LEU studentai – studijuojame tai, kas nėra patvirtinta“, – sakė Kristina, raginusi paviešinti atvejį.
ŠU Tęstinių studijų instituto direktorė Lidija Ušeckienė tvirtina, kad studentai neapgauti.
„Jie neapgauti. Aš jiems raštą rašiau aiškindama, kas jiems bus suteikiama. Mes juos priėmėme į pedagoginių studijų modulį, o pagal Švietimo įstatymą, dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami, patvirtinami pažymėjimu“, – aiškina L. Ušeckienė. Ji cituoja 2011 m. priimtą Pedagogų rengimo reglamentą, pagal kurį sėkmingai baigus pedagoginių studijų modulį, įgytos žinios ir gebėjimai bus patvirtinami studijų pažymėjimu, o baigusiems suteikiama teisė užsiimti pedagogine veikla. Tam esą reikia išklausyti ne mažiau 60 kreditų.
L. Ušeckienės tvirtinimu, studentai žinojo, kad stoja į modulio studijas – esą ir sutartyse parašyta, kad baigę gaus pažymėjimus. Pasak jos, modulis kvalifikacijos nesuteikia, bet suteikia teisę mokytojauti. „Viską darėme pagal įstatymus. Studentams kilo neaiškumų. Vienam jau atrodo išaiškinai, viskas gerai, paskui vėl pakyla. Dirbame, aiškiname žmonėms, jeigu jie nori dirbti pedagoginį darbą, turi mokytis“, – tai, kad sulaukė nepatenkintų studentė skundų, pripažino L. Ušeckienė. Beje, L. Ušeckienė visoje Lietuvoje išgarsėjo, kai monografijoje „XX a. pedagogikos kryptys ir sistemos“ ištisais puslapiais nuplagijavo ir pasisavino kitų šalies mokslininkų mintis. Daugiau kaip 700 universiteto dėstytojų ir studentų raštu pareikalavo nušalinti plagiatorę, surengė protesto eitynes, tačiau ši dar vienai kadencijai buvo palikta pareigose.
Kokius aukso kalnus žadėjo KTU?
Kaunietė Sandra (tikras vardas ir pavardė DELFI žinomi) Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Gyvenimo aplinkybės susiklostė, kad po jų mergina įsidarbino lietuvių kalbos mokytoja. Neturėdama pedagoginės kvalifikacijos, ji gali dirbti tik vaduojančia mokytoja.
Todėl Sandra rudenį įstojo į pedagogikos studijas KTU. „Studijos ilgą laiką vyko nelegaliai, niekaip negalėjo mūsų padaryti studentais, tada padarė laisvais klausytojais. Prieš pat Kalėdas turėjo būti sesijos pradžia, iki sesijos mokiausi, atlikdavau namų darbus, nuotoliniu būdu stebėjau paskaitas. Kada pareikalavo mokėti pinigus, pasakiau, kad net nesu studentė, o tik laisva klausytoja. Atsakė, kad išsiaiškinsim, kai sumokėsime“, – pasakojo Sandra.
Sandra atsisakė už pusmetį mokėti 2000 Lt ir parašė prašymą išbraukti iš sąrašų. Metrų trukmės pedagogo kvalifikaciją suteikiančios studijos turėjo kainuoti 4500 Lt. „Pasirašant sutartį buvo minimas žodis „modulis“ – esą išsilaikysite modulius, per tą laiką akredituos studijas ir tapsite nebe laisvais klausytojais, o studentais, moduliai taps dalykais ir tada jūs gausite diplomą, viskas bus tvarkoje. Tačiau tai buvo tik pažadai“, – KTU pasiūlytą mechanizmą atskleidė pašnekovė.
Po trijų mėnesių studentai ėmė kelti klausimus – susimokėti prašoma, tačiau esi „nelegalus studentas“. Keletas iš studijų išsibraukė. Sandra kelia klausimą, ką daryti tiems žmonėms, kurie visą gyvenimą dirbo mokykloje ir dabar atleidžiami, nes neturi galimybės įgyti pedagogo kvalifikacijos. Jos tvirtinimu, žmonės ieško bet kokių kursų, kad mokyklos direktoriams atneštų pažymą apie studijas ir jų neatleistų. Ji taip pat pedagogikos studijas rinkosi, kad nebūtų atleista iš mokyklos. Tačiau kai dėl anksčiau išvardytų priežasčių studijų atsisakė, darbdaviai ėmė žvairakiuoti: mokykla mano, kad ji tiesiog pritingi studijuoti. „Jeigu nėra galimybės įgyti kvalifikacijos, tai kokią teisę ministerija turi sakydama įgykite, nes jus privalės atleisti?“, – retoriškai klausė buvusi KTU laisvoji klausytoja.
KTU prorektorius: gal kolegos per drąsiai dalino pažadus
Išgirdęs situaciją, KTU studijų prorektorius profesorius Pranas Žiliukas užtikrino, kad KTU nelegalių studijų tikrai nėra – studentai nepriimami į neegzistuojančias programas. Pasak P. Žiliuko, faktas, kad siūloma rinktis pavienius modulius: juos renkasi ir gretutinių studijų studentai, į modulius kartais siunčia Darbo birža. Vėliau moduliai gali būti įskaityti studijų programoje – taip sutrumpėja mokymosi laikas.
„Tame lyg ir nebūtų nieko blogo. Tačiau jei dalino pažadų, kad čia pat viskas bus, gal ir nėra gerai. (…) Gali būti, kad fakultete turėjo iliuzijų ir studentus maitino iliuzijomis“, – svarstė P. Žiliukas, pažadėjęs kolegas perspėti, kad būtų atsargūs dalydami pažadus. Kartu jis neatmetė, kad ir studentė ne visai suprato, kur stoja. Beje, Sandros net negalima vadinti studente, nes ji rinkosi tik studijų modulį. KTU prorektorius atkreipė dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija buvo neryžtinga ir daugiau nei metus nebuvo galimybės įgyti pedagogo kvalifikacijos. Visą šį laiką neapsispręsta dėl pedagogų rengimo modelio. Tad žmonės galėjo griebtis bet kokių galimybių: pavyzdžiui, klausytis modulių, kurie vėliau būtų užskaitomi ir sutrumpintų tikras studijas.
Pedagogų neleista rengti ir kitiems universitetams
Laikinoji SKVC vadovė Nora Skaburskienė aiškina, kad praėjusiais metais ekspertai neigiamai įvertino šias laipsnių neteikiančias pedagogų rengimo programas: dalyko didaktika Klaipėdos universitete, dalyko pedagogika Šiaulių universitete, pedagogika Vytauto Didžiojo universitete, pedagogika Vilniaus universitete, mokyklinė edukologija Lietuvos edukologijos universitete, pedagogika Kauno technologijos universitete.
„Visos aukštosios turi teisę vykdyti įvairiausius modulius ir išduoti sertifikatą apie jų baigimą.
Tą aukštosios mokyklos daro, kai, pavyzdžiui, susitaria su verslu, kad reikia darbuotojus pamokyti tam tikrų dalykų. Tačiau jie negali teigti, kad tai ves į kažkokį kvalifikacinį laipsnį ar formalią kvalifikaciją – juk jie tos programos neturi“, – aiškino N. Skaburskienė. Ji pripažino dėl ŠU sulaukianti studentų skambučių.
N. Skaburskienė akcentuoja, kad aukštosios mokyklos pareiga – teikti teisingą, tikslią informaciją, kad studentai suprastų, kur stoja. Laikinoji SKVC vadovė stojantiesiems pataria žiūrėti į valstybinį registrą. Jei programos valstybiniame registre nėra, vadinasi, į ją universitetas negali priimti. Šįmet registre bus pateikiamos ir programos vertinimo išvados.
R. Vaitkus: universitetai turėjo paaiškinti
Švietimo ir mokslo viceministrui Rimantui Vaitkui problema žinoma. Jo tvirtinimu, neakredituotos studijų programos šiuo metu vėl vertinamos SKVC – išvados turėtų būti pateiktos balandžio viduryje. „Jeigu programa bus įvertinta ir akredituota, asmenys iš karto bus pervedami į tą programą ir galės gauti diplomą“, – į modulių pinkles įsivėlusiems studentams žada R. Vaitkus.
Jis šioje situacijoje mato universitetų atsakomybę. „Aukštosios mokyklos neturėjo priiminėti studentų arba labai aiškiai turėjo išaiškinti, kas yra studijų modulis ir kas yra studijų programa. Manau, įvyko tam tikras komunikacijos dalykas – nežinojo, kas yra programa, kas yra modulis, nepasakė studentams, kokias jie turi teises ir dėl to gavosi šitie neatitikimai“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Pasak R. Vaitkaus, modulį baigęs asmuo gauna tik pažymėjimą, tačiau ne diplomą. Diplomas išduodamas baigus studijų programą. Pripažindama dalines studijas, aukštoji mokykla gali paversti modulius į diplomą.
„Visa šita aukštoji mokykla turėjo pasakyti. Kada skubama priimti kuo daugiau už mokslą mokančių studentų, turbūt ne visai išaiškinama, kokios studentų teisės. Gyvename teisinėje valstybėje ir aukštoji mokykla, priimdama į modulio studijas, iš dalies rizikuoja: kas atsitiktų, jei, tarkime, jų programa bus nepripažinta? Baigsis tuo, kad asmuo baigė modulius, o ne programą“, – sakė viceministras.
V. Sadauskas: Melas ir apgavystės, jei iš tiesų taip buvo
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas sako taip pat susidomėjęs DELFI aprašytais atvejais. Dėl to ketinama pradėti tyrimą. V. Sadauskas į asmeninę pašto dėžutę gavo studentų skundų. Nors tai neįeina į kontrolieriaus funkcijas, jis žada aiškintis situaciją.
V. Sadauskas aiškino gavęs informacijos, kad studentai nežinojo stoję į modulius, o ne į studijų programas – esą sutartys buvo pasirašytos, tada surinktos ir pakeistos. Pirmiausia jis turi susitikti su anonimiškus laiškus atsiuntusiais asmenimis. V. Sadauskas tikisi apčiuopti teisybės siūlą, nes dalis studentų sakė išsaugoję pirminių sutarčių kopijas. V. Sadausko manymu, jei turima situacija dėl sutarčių pasitvirtins, tokiu atveju turėtų įsikišti teisėsauga.
„Melas ir apgavystės, jei iš tiesų taip buvo. Jei nebuvo – studentams žodžiu buvo pasakyta, kad tai bus pedagogikos programa, o paaiškėjo, kad tai tėra paprastas modulis – tada tai universiteto moralės ir sąžinės klausimas. Jeigu studentai pateiks įrodymus, kad jiems iš tiesų taip buvo sakyta, tada taip bus paskelbta viešai“, – žada V. Sadauskas.
Jis pats praeityje yra ekspertavęs aukštųjų mokyklų studijų programas. Pasak V. Sadausko, galimas dalykas, kad universitetai rugsėjo mėnesį dar neturi akredituotos studijos programos ir priima į ją tikėdamiesi, kad spalį ar lapkritį programa bus akredituota. Tačiau tokia veikla nėra teisėta.
V. Sadausko manymu, tokių atvejų nebūtų, jei studentai būtų turėję galimybę iš karto vienoje vietoje pasitikrinti, ar tai studijų programa, ar modulis. Kontrolieriaus nuomone, universitetų garbės ir prestižo reikalas atmintinėse ne reklamuotis, o jį įrašyti, kada studijų programa akredituota ir kiek leidimas vykdyti studijų programą galioja. Lietuvoje legaliai vykdomas studijų programas galima rasti čia.
