Didysis hadronų greitintuvas (LHC, Large Hadron Collider) yra vienas iš didžiausių ir brangiausių mokslo instrumentų pasaulyje. Jis priklauso Šveicarijoje veikiančiai Europos dalelių fizikos laboratorijai CERN, o greitintuvo mokslininkų kolektyvą sudaro net 10 000 specialistų. Skamba įspūdingai? Pasirodo, tai – visiški niekai lyginant su tuo, kas planuojama ateičiai.
Skaičiai, apibūdinantys dabartinį LHC, yra stulbinantys: norėdami patvirtinti Higgso bozono egzistavimą, mokslininkai protonams sutekdavo iki 8 TeV (teraelektronvoltų) energijos ir priversdavo juos 30 km ilgio apskritimo formos tunelį per sekundę aplėkti 11 000 kartų. CERN fiziko Samero Kilani teigimu, maksimalus šių protonų judėjimo greitis prilygsta 99,999 proc. šviesos greičio, o tada priešingomis kryptimis panašiu greičiu besisukantys protonai susiduria ir... gaunami Higgso bozono egzistavimo įrodymai. Pasak fiziko, tokie greitintuvo parametrai ir galia yra fiziškai būtini, kad būtų galima pažvelgti už mūsų turimų žinių ribos: „Siekiant ekstremalių rezultatų būtinos ekstremalios technologijos“.
Šiuo metu greitintuvo tuneliuose gali lankytis žmonės – greitintuvas yra išjungtas patobulinimams, kurie bus baigti 2015 metų pradžioje. Tobulinimo darbai, kainuosiantys daugiau nei 40 mln. eurų, padidins dalelėms suteikiamą energiją iki 14 TeV, taigi, fizikai stebės galingesnius susidūrimus, o iš jų surinks daugiau duomenų analizavimui, rašo qz.com.
Ir netgi tuo metu, kai inžinieriai į greitintuvo tunelį gabena milžiniškas detales, padidinsiančias šio aparato galią bei išplėsiančias greitintuvo mokslinį potencialą, CERN mokslininkai jau svarsto apie galimybę statyti dar didesnį, dar galingesnį (ir, veikiausiai, dar brangesnį) dalelių greitintuvą, su kuriuo palyginus LHC taps nykštuku ir dydžiu, ir galia. Tiksliau, nykštukine naujojo greitintuvo dalimi.
Naujas greitintuvas, kurio numatomas skersmuo yra apie 80–90 kilometrų, turėtų vadintis TLEP. Iššifravus – Trigubas didysis elektronų-pozitronų greitintuvas (Triple Large Electron-Positron Collider). Jis drieksis po Ženevos ežeru ir giliau, po kaimyninės Prancūzijos teritorija. Lyginant su dabartinio greitintuvo galimybėmis, susidūrimų, vykstančių greitintuve, galią jis padidintų daugiau nei 10 kartų – iki 100 TeV. Projekto šalininkai tikina, kad TLEP padėtų aiškiau nustatyti Higgso bozono ir vadinamojo Higgso lauko, iš kurio šios dalelės atsiranda, savybes. Apytiksliais skaičiavimais, pagrindinių TLEP komponentų statyba kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Ankstyvuose projektavimo dokumentuose numatoma, kad pirmieji eksperimentai greitintuve galėtų būti pradėti 2030 metais.
Žinoma, minint tokias sumas visuomet atsiras skeptikų – o tai kam tokius pinigus švaistyti, jeigu euro zona jau beveik visą dešimtmetį vos alsuoja ir tik dabar pradeda atsigavinėti? Gyvename diržus užsiveržę taip, kad vapsvos liemeniu gali girtis vos ne kas antras, o beveik 10 milijardų eurų suleista Higgso bozono paieškoms... Dar 40 milijonų eurų – greitintuvo atnaujinimui... Tą pačią argumentaciją galima taikyti ir Indijos, kurioje daugybė žmonių iki šių laikų badauja, į Mėnulį paleistam zondui, ir LHC, ir TLEP.
S. Kilani tikina, jog tokie projektai, kaip CERN greitintuvai, teikia daug naudos instituto veikloje dalyvaujančioms valstybėms ir visam pasauliui: siekiant mokslinės naudos, tobulinamos technologijos, ugdoma nauja mokslininkų karta ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje (pats S. Kilani – iš Jordanijos), palaiko pasaulinį bendradarbiavimą mokslo srityje. Jau nekalbant apie potencialią pačių atradimų naudą, kuri gali keleriopai atpirkti bet kokias investicijas.