Telekomunikacijų bendrovių karai džiugina vartotojus, kuriems pastaruoju metu nestigo bendrovių dėmesio ir vienas už kitą pigesnių pasiūlymų. Reklamos specialistų nuomonės dėl karo naudos komunikacijų bendrovėms išsiskiria: vieni mano, kad kare laimėtojų nebūna, o kiti tikina, kad konkurencinė kova atsiperka su kaupu. Tačiau dėl vieno sutinka visi – nuožmi kova tik prasideda. Kad telekomunikacijų įmonių karai gali trukti labai ilgai, byloja ir JAV telekomunikacijų milžinių pavyzdys.
Nevengia pašiepti konkurentų
Net ir paaštrėjusi konkurencija tarp Lietuvos telekomunikacijų operatorių kol kas nė iš tolo neprimena mobiliųjų operatorių kovų JAV, kur reklamose nevengiama sumenkinti konkurentų, pabrėžti jų trūkumų ar tiesiai šviesiai pasakyti, kad konkurentų ryšys yra „šlamštas“, kaip apie konkurentus „AT&T“ išrėžė „T-Mobile“ vadovas Johnas Legere'as.
Konkurencija tarp didžiųjų JAV mobiliųjų operatorių „AT&T“ ir „T-Mobile“ įsiplieskė po nepavykusio susijungimo sandorio. „AT&T“ už 39 mlrd. dolerių ketino įsigyti „T-Mobile“, tačiau dėl galimo antimonopolinių įstatymų pažeidimo negavo leidimo.
Nuo tada didieji JAV telekomunikacijų operatoriai ėmė peštis kaip reikiant. „T-Mobile“ į kritiškas lyginamąsias „AT&T“ bevielio ryšio reklamas atsakė reklaminėmis žinutėmis: „Jei „AT&T“ mano, kad mūsų ryšys toks prastas, kodėl norėjo mus įsigyti?“. Kituose skelbimuose buvo klausiama: „Kas verčia „AT&T“ nemiegoti visą naktį? Mes.“, arba – „Ar šiame skelbime matote („AT&T“) prakaito lašus“.
Šių metų pradžioje „AT&T“ net pasiūlė – 450 arba 200 dolerių premijas tiems, kurie pereis iš „T-Mobile“ į „AT&T“, įsigys telefoną su pokalbių planu ar įgyvendins kitas sąlygas. O per šių metų technologijų parodą CES „AT&T“ pristatė naują šūkį: „Didesnis nei „T-Mobile“, greitesnis nei „Verizon Wireless“ ir patikimesnis už visus.“
Konkurentų reklamose kritikuoti nevengia ir didžiosios technologijų bendrovės: „Nokia“, „Microsoft“ ir „Amazon“ savo reklamose kaip susitarę šaiposi iš „iPad“ ir pabrėžia savo pranašumus prieš konkurentų produkciją.
Lietuvoje nuo išpuolių atbaido įstatymai
Reklamos agentūros „New!“ kūrybos vadovas Tomas Ramanauskas sako, kad Lietuvos telekomunikacijų operatoriams taip aršiai pulti konkurentų neleistų griežtesni mūsų šalies reklamos įstatymai.
„JAV tai yra konkuravimo kultūros dalis. Puolimo stiprumas priklauso nuo žinutės. Jei nori pranešti, kad tavo planšetė yra puse milimetro plonesnė, vargu ar ką pasieksi, – sako T. Ramanauskas. – Be to, kandžiodamasis vis tiek esi pėdsekys, kopija, nesvarbu, kad gal ir geresnė, bet pripažindamas didįjį ir minėdamas jį, neakivaizdžiai nuleidi galvą – taip, taip, jis yra numeris vienas.“
Paklaustas, kuris operatorius Lietuvoje laimi „kainų karų“ reklaminę kampaniją, T. Ramanauskas sakė, kad reklaminiame kare, kaip ir bet kuriame kitame, nelaimi nė vienas – vieninteliai laimėtojai yra vartotojai.
„Visi operatoriai pralaimi prarasdami pajamas, neplanuotai laimi vartotojai – sąskaitos mažėja. Didelis pokytis yra tas, kad daug metų pigumo madas diktavę „Tele2/Pildyk“ vis dažniau atsisuka į aršius konkurentus ir turi jiems atsakinėti, užuot ramiai skaičiavę pelną. Ir kai viskas tampa centų klausimu, pigumo karas virsta absurdišku. Laikai, kai reikėdavo rinktis pagal kainą, baigiasi“, – pasakoja T. Ramanauskas.
Karai jau atsipirko
Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas laikosi kitos nuomonės – pasak jo, visos telekomunikacijų bendrovių reklamai skirtos išlaidos ar dar būsimos baudos už nesenas reklamas TV eteryje atsipirko jau dabar. Ir tai ne vienintelė nauda bendrovėms – jis įsitikinęs, kad telekomunikacijų bendrovių konkurencija padėjo joms išlipti iš duobės, kurioje šios buvo atsidūrusios po tragiškų įvykių Panevėžyje: žiniasklaida pamiršo nelaimę ir aktyviai įsitraukė į reklaminių karų kampanijos nušvietimą.
„Nauda „Tele2“ ir „Bitei“ bus milžiniška, – sako A. Katauskas. – Juk kalbame apie į karą įsitraukiančius bendrovių gerbėjais tampančius vartotojus ir nuolatinį žiniasklaidos dėmesį. Be to, iš komunikacinės erdvės dingo tas, kuris prieš kelerius metus buvo vienintelis, – „Omnitel“.
Jis prisiminė, kad telekomunikacijų bendrovių karai prasidėjo po to, kai „Bitė“ atėjus naujam vadovui Fredui Hrenchukui pristatė revoliucija turėjusį tapti neribotų skambučių ir SMS planą „Laisvė“. Jau kitą dieną „Tele2“ tą patį pasiūlė litu pigiau. „Nuo tada vysta karas, kurį laimi tai viena, tai kita bendrovė. Ilgą laiką operatoriai vengė lyginti kainas įvardindami konkurentus. Tačiau telekomunikacijų bendrovės visada kandžiojosi“, – pasakoja A. Katauskas.
Po susirėmimo dėl neribotų pokalbių planų mūšis tarp telekomunikacijų operatorių persikėlė į gatves – šalia „Tele2“ reklaminių stendų ėmė kilti „Labas kontrakto“ reklamos, kuriuose siūlytos beveik tos pačios paslaugos pigiau. O „Tele2“ į tai ir vėl sureagavo litu sumažindama kainą.
Naujausias bendrovių kivirčas įvyko jau TV eteryje: „Bitė“ paleido reklaminę kampaniją, kurioje buvusi „Tele2“ klientė Ugnė skelbė „Bitėje“ per tris mėnesius sutaupiusi 70 litų. „Tele2“ paviešino buvusio klientės Ugnės trijų mėnesių sąskaitas ir pareiškė, kad jos skelbiama informacija apie sutaupytą sumą yra klaidinga ir kad „Bitė“ meluoja. Pastaroji „Tele2“ padavė į teismą už klientės asmeninių duomenų paviešinimą.
A. Katauskas svarsto, kad komunikaciniame kare kol kas apdairiau žaidžia „Tele2“. „Bitė“ jau kuris laikas klientams bando būti patikimiausiu operatoriumi, o „Tele2“ kanda į skaudžiausią vietą ir sako – jūs meluojate, – kalba A. Katauskas. – „Bitės“ atsakymas į kaltinimus melu, kad „ne skaičiuose esmė“, neįtikina. Čia būtų tas pats, kaip aš sakyčiau: „Jūs pavogėte milijoną.“ O jūs sakytumėte, kad ne skaičiuose esmė.“
Du pešasi, o trečias tyli
Į reklaminius karus nesivelia telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“. Ji neliko nuošalyje ir po konkurentų pristatytų neribotų pokalbių planų taip pat pristatė neribotų pokalbių planą, kurio išskirtinumas buvo skirtingu interneto duomenų sunaudotu kiekiu pagrįsta kainodara. Tačiau „Omnitel“ nekabino savo reklaminių skelbimų šalia konkurentų ir nekūrė lyginamųjų reklamų.
A. Katauskas mano, kad „Omnitel“ tyla gali būti susijusi su reorganizacijos pokyčiais bendrovėje. Tačiau, pašnekovo nuomone, jei bendrovė aktyviai apie save neprimena viešojoje erdvėje, ją rečiau pastebi ir vartotojai.
„Kai man kas nors pastaruoju metu skambindavo siekdamas persivilioti, tai buvo tik „Bitė“ ir „Tele2“. Tiesioginio „Omnitel“ aktyvumo pardavimuose nebuvo matyti, o tai bendrovei gali padaryti meškos paslaugą. Esu įsitikinęs, kad „Omnitel“ turės nemažai „atžaisti“, – mano A. Katauskas.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos vadovo Gintaro Šepučio nuomone, „Omnitel“ galbūt ir nėra būtina veltis į telekomunikacijų karą – įmonė turi lojalių klientų ratą, kurie garantuoja stabilias pajamas, todėl nėra ir ko plėšytis.
„Kalbame apie skirtingus klientų profilius: yra žmonių, kurie bėgioja dėl kiekvieno vertės pasiūlymo ir marširuoja nuo vieno operatoriaus prie kito, jei jų neriša sutartis, – svarstė G. Šeputis. – „Omnitel“ taip pat pagerino sąlygas, jie laikosi tam tikros pozicijos, bet to aktyviai nekomunikuoja. Matyt, kad tiems žmonėms, kuriems ne taip svarbu litas, o stabilumas ir kokybė, gali būti, kad jie niekur nejuda ir pasilieka „Omnitel“.
Laukia mūšis iki paskutinio kraujo lašo?
Kaip rodo mobiliųjų operatorių pavyzdys JAV, prieš daugiau nei dvejus metus pradėjusios kariauti bendrovės konkuruoja vis aršiau, pastaruoju metu siūlydamos net ir priemokas iš konkuruojančių operatorių pas juos pereinantiems klientams. Ar Lietuvoje taip pat galime tikėtis dar aršesnės kovos?
„Šis karas bus kurstomas tol, kol leis turimi finansiniai resursai arba bus pasiekti kompanijų verslo tikslai tam tikru periodu, – mano A. Katauskas. – Matysime įvairių interpretacijų, grasinimų, gal net teismų, valstybinių įstaigų įsikišimų, konkurencijos ir t. t., bet visos šviesos bus nukreiptos į dvi dabar konkuruojančias bendroves. A. Katauskas taip pat tikisi, kad reklaminiame kare galime išvysti ir panašių triukų, kokių imasi „Mercedes“ ir BMW, kai ant vienos bendrovės pastato išperkamas reklaminis plotas, kuriame reklamuojasi konkurentai.
G. Šeputis taip pat mano, kad tolesnis konkurencijos mastas priklausys nuo to, kiek pinigų reklamai skirti ryšis bendrovės.
„Iš istorijos žinome, kad tokie ir panašūs karai, jei jie tęsiasi ilgai, baigiasi vienos kompanijos pasitraukimu. Nesinorėtų, kad taip atsitiktų, bet jei tęsis ilgai, visko gali atsitikti“, – svarstė G. Šeputis.