Mokslininkai jau ne vieneri metai tiria mobiliųjų telefonų poveikį žmogui. Tyrėjų bendruomenė pasidalijusi į dvi grupes: vieni teigia, kad mobilieji telefonai nedaro žalos žmogaus sveikatai, kiti tikina radę įrodymų, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos netgi keičia vaikų elgseną.
Mokslininkai jau ne vieneri metai tiria mobiliųjų telefonų poveikį žmogui. Tyrėjų bendruomenė pasidalijusi į dvi grupes: vieni teigia, kad mobilieji telefonai nedaro žalos žmogaus sveikatai, kiti tikina radę įrodymų, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos netgi keičia vaikų elgseną. Norėdami užbėgti įvykiams už akių, Lietuvos mokslininkai išrado telefono dėklą, apsaugantį nuo elektromagnetinių bangų spinduliuotės.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Pranas Baltrėnas kartu su doktorantu Raimondu Buckumi prieš kelis metus pradėjo tyrimą, kurio metu buvo atliktas mobiliojo ryšio elektromagnetinės spinduliuotės tyrimas.
„Prieš penkerius metus telefonai buvo senesnės kartos ir visi bijojo, kad jie yra pavojingi, kad jų negalima nešioti šalia širdies ar kišenėje. Nusprendėme paanalizuoti mobiliuosius telefonus“, – teigė pašnekovas.
R. Buckus kartu su savo darbo vadovu visų pirma ištyrė mobiliojo ryšio antenas.
„Daugelis tuo metu bijojo prie savo namų prisileisti antenas, – teigė profesorius. – Tyrimais buvo nustatyta, kad antenos viršija leistinas normas, tačiau tolstant nuo jų spinduliuotė sumažėja ir neviršija leistinų normų.“
Pasak mokslininko, priklausomai nuo antenos stiprumo normų neviršijanti spinduliuotė buvo fiksuojama 5–30 metrų atstumu nuo jų įrengimo vietos.
Antra mokslinio darbo dalimi buvo bandoma išsiaiškinti, kokia elektromagnetinė spinduliuotė veikia žmogų kalbant mobiliuoju metu. Tiriant 900, 1800 MHz dažniu veikiančius mobiliuosius telefonus nustatyta, kad elektromagnetinė spinduliuotė padidėja sujungimo momentu, taip pat priklausomai nuo to, kurioje vietoje skambinama.
„Sujungimo metu padidėja laukai ir gali viršyti normas. Tačiau jei telefonas įdėtas į kišenę, tai laukų dydis yra minimalus ir neviršija leistinų normų“, – konstatavo profesorius.
Po tokių tyrimo rezultatų P. Baltrėnas teigia, kad skambučio sujungimo metu telefoną būtų geriau laikyti 30 cm nuo ausies.
Vis dėlto mokslininkas pripažino, kad tyrimo metu buvo naudoti prieš kelerius metus populiarūs telefonai. Su naujausiais išmaniųjų telefonų modeliais tyrimai dar nebuvo atlikti, tačiau universiteto turima įranga tai leistų ir ateityje galima tikėtis ir naujų tyrimų.
„Pamatę, kad spinduliuotė viršija normas, galvojome ką daryti. Buvo sumanyta išrasti dėklą, kuris apsaugotų nuo spinduliuotės, mažintų elektromagnetinių laukų dydį“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak jo, doktoranto ir profesoriaus sugalvotas dėklas telefonui pagamintas iš aliuminizuotos folijos, gumos, plastikinio ekrano bei organinės plėvelės toje vietoje.
Šiuo metu VGTU atstovų išradimui patentuoti pateikta paraiška.
Pasiteiravus, ar ne per vėlai bus galvojama apie išradimo panaudojimą, mat tyrimas atliktas seniems telefonų modeliams, P. Baltrėnas teigė: „Yra dar pakankamai tų žmonių, kurie naudoja senesnius modelius. Vyresnio amžiaus žmonės nepuola naudoti išmaniųjų telefonų“.
Diskusijos dėl mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai
Švedų mokslininkas Lenartas Hardelis tyrė vaikystėje naudotų mobiliųjų poveikį ir nustatė, kad žmonėms, kurie pradėjo naudoti mobiliuosius nesulaukę 20 metų, yra didesnė rizika, kad jiems išsivystys smegenų auglys nei tiems, kurie pradėjo telefonus naudoti suaugę.
Tuo metu 2012 m. pavasarį Didžiosios Britanijos mokslininkai patikino, kad kol kas nėra tyrimų, įrodančių, kad mobilieji telefonai kenkia sveikatai.
Vis dėlto kai kurie mokslininkai ir toliau teigia, jog mobiliojo telefono įtaka sveikatai yra jaučiama. Apie tai yra kalbėjęs ir Vilniaus universiteto profesorius Jonas Grigas.
