Visai neseniai JAV ambasada Lietuvoje paskelbė tvarios aukštosios mokyklos aplinkos projektų konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti įvairiausių specialybių studentai ir jų dėstytojai. Tai pirmasis toks konkursas, kurį Lietuvoje organizuoja JAV ambasada, tad natūraliai kyla daug klausimų – kokie šio konkurso tikslai ir ar tai „įkandamas“ iššūkis Lietuvos studentams? Apie tai technologijos.lt kalbėjosi su JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Nina Murray.
JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Nina Murray
Kaip kilo idėja organizuoti su energijos ir kitų išteklių panaudojimo efektyvumu susijusį konkursą Lietuvoje? Galbūt pastebėjote tokioms iniciatyvoms pribrendusį potencialą, ar tą daugiau paskatino noras užmegzti rimtesnius mokslo srities ryšius tarp JAV ir Lietuvos?
Tvarumo, energijos panaudojimo efektyvumo ir žaliųjų technologijų skatinimas pasauliniu mastu yra vienas pagrindinių JAV valstybės departamento prioritetų. 2009 metais, tuometinė valstybės sekretorė Hillary Clinton inicijavo „Greening Diplomacy Initiative“ iniciatyvą, kurios siekis buvo skatinti valstybės departamento infrastruktūros ir vykdomos veiklos aplinkosauginį efektyvumą ir draugiškumą supančiai aplinkai. Šios programos siekis buvo sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį ir taip mažinti šiai žalai kompensuoti reikalingas finansines sąnaudas. Nuo tada žmogų supanti aplinka ir jos tausojimas tapo vienu iš JAV užsienio politikos ramsčių. Mūsų, valstybės departamento atstovų, užduotis yra atstovauti šalies politinius, ekonominius ir kultūrinius interesus užsienyje, tad tuo pačiu siekiame savo misiją praturtinti perteikdami geriausias mūsų šalyje susiformavusias aplinkosaugos ir tvariosios veiklos tradicijas.
Taigi, visa tai yra laikoma prioritetu ir JAV ambasadoje – pradedame keistis nuo savęs. Kaip organizacija, turime patirties ir esame regėję kaip nedideli pokyčiai – pavyzdžiui, judesio jutiklių panaudojimas vietoj tradicinių apšvietimo jungiklių – gali ženkliai pakeisti išlaidų balansą ir sumažinti planetoje paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.
Mes nuolat ieškome naujų galimybių palaikyti novatoriškas idėjas, kurios galėtų prisidėti prie Lietuvos siekio užtikrinti geresnį energijos tiekimą ir panaudojimą. Šalia to, norime suteikti daugiau galimybių jauniems žmonėms. Ta pačia logika remiasi ir mūsų organizuojamas tvarios aukštosios mokyklos aplinkos projektų konkursas. Tai – būdas, kuriuo visuomenei pateikiame tris svarbias temas: pagerinti energijos ir kitų išteklių panaudojimą; suteikti naujų galimybių jauniems žmonėms, padedant jiems įgyvendinti savo idėjas; ir palaikyti idėjas, kurios laikui bėgant gali transformuotis į sėkmingą verslą.
Konkurso tema – „ekologinės pusiausvyros išlaikymas bei efektyvus energijos naudojimas aukštųjų mokyklų pastatuose, studentų bendrabučiuose ar artimiausioje kaimynystėje“. Kodėl orientacija būtent į pastatus, o ne į kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, transportą, plataus vartojimo elektroniką ir panašiai?
Konkurso modelis pasirinktas remiantis panašiomis programomis, kurias įgyvendina daugelis JAV universitetų. Šiandien JAV universitetai ir jų miesteliai atsidūrė aplinkosauginį tvarumą skatinančio judėjimo priešakyje – fakultetuose atliekami moksliniai tyrimai, šios įstaigos funkcionuoja kaip didelės laboratorijos, kuriose kiek sumažintu masteliu galima išbandyti ir ištobulinti naujausias žaliąsias iniciatyvas. Universitetai taip pat yra edukaciniai centrai, kuriuose studentams sudaromos galimybės prisiliesti prie tvarumą užtikrinančių technologijų iš praktinės pusės; ateityje jie gali pritaikyti šias technologijas tiek savo asmeniniams poreikiams, tiek profesinėje veikloje.
Aukštojo mokslo institucija yra tarsi viso miesto mikrokosmas – ji turi unikalų išteklių derinį, kurį galima gana lengvai panaudoti. Idealiu atveju tai galėtų suveikti taip: grupelė skirtingas disciplinas studijuojančių studentų susidomi galimybe pakeisti kokį nors dalyką savo universiteto miestelyje. Tada inžinerinės specialybės studentas pasiūlo, sakykime, puikią idėja panaudoti paprastą judesio jutiklį; arba kompiuterių mokslo studentas sugalvoja sukurti programėlę, o komunikacijas studijuojantis draugas pasiūlo padėti išpopuliarinti šį sumanymą. Dar vėliau prie jų prisijungia fakulteto dėstytojas, kuris gali padėti studentams sukonstruoti savo prototipą ir jį išbandyti. Ir, idealiu atveju, visa tai pavirstų į puikią idėją, kuri galėtų tapti pagrindu naujiems sumanymams ar net verslui. Viskas, ką mes darome – tai suteikiame šiai žmonių grupei sąlygas rimtai pamąstyti apie galimybę nuveikti kažką naudingo, ir paskatiname juos nedidele finansine parama, kad jie vėliau nesakytų „O, ne, tai niekada negali tapti realybe, aš niekada to negalėčiau padaryti, nes niekas man neduotų pinigų, reikalingų prototipui sukurti“.
Orientuojamės ne tik į pastatus, o plačiąja prasme į visą „žmogaus kurtą aplinką“ – tai, žinoma, apima ir fizines struktūras, tačiau greta jų įtraukiami ir keliai susisiekimui, aplinkos formavimas, inžineriniai tinklai, tokie kaip vandens ir šilumos tiekimo sistemos.
Be abejo, „žalieji“ principai gali pasiekti ir pasiekia kiekvieną universitetinio gyvenimo kampelį, pradedant „dideliais dalykais“, tokiais kaip statybinės medžiagos ir energijos šaltiniai, užbaigiant mažiau pastebimais – servetėlėmis studentų kavinėse, atliekų kompostavimu, atsisakymu naudoti vienkartinius indus. Mes tikimės įžiebti diskusiją, kuri paskatintų žmones klausti: „Ar galime mes padaryti ką nors išskirtinio?“.
Studentiški konkursai paprastai užsibaigia idėjomis – tačiau Lietuvoje tokios idėjos labai retai įgyvendinamos praktikoje. Ar JAV yra tikrų sėkmės istorijų, kai įgyvendinti studentiški projektai duoda ilgalaikę apčiuopiamą naudą? Ar yra buvę taip, kad tokių konkursų metu gimtų nauji, dar iki šiol neatrasti išradimai ar technologijos?
Daugelis JAV universitetų yra įkūrę fondus, kurie palaiko studentų vykdomus projektus per būtent tokius konkursus, pagal kuriuos organizuojamas ir mūsiškis. Mano pačios universitete studentai organizavo savanorių tinklą, kuris padėdavo studentams rūšiuoti atliekas tais atvejais, kai jie neturėdavo galimybės to daryti namie. Ši veikla buvo daugiau motyvacinio pobūdžio, tačiau yra ir kitokių atvejų: pavyzdžiui, studentai sėkmingai įtikino vietinę kavinę pradėti naudoti keraminius puodelius, taip sumažinant į sąvartynus patenkančių vienkartinių puodelių skaičių. Tiesa, tokie judėjimai išplinta ir už universitetų ribų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Naomi Shah, kuri, būdama 17 metų amžiaus, laimėjo pirmąją vietą konkurse „Google Science Fair“. Portlende, Oregono valstijoje vidurinėje mokykloje besimokanti Shah sukūrė biofiltrą, kurį integravus į šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemas švarus oras žmonėms tiekiamas efektyviau, pigiau ir tvariau aplinkos atžvilgiu.
Kita sėkmės istorija priklauso Aidan Dwyder iš Long Ailendo (Long Island), Niujorko valstijoje. Jis, būdamas vos 13 metų, pastebėjo susipynusias medžių šakas. Jei lapai yra tarsi medžių saulės elementai, surenkantys saulės energiją, reikalingą fotosintezei, užtikrinančiai medžių išgyvenimą – kodėl gi nepabandžius jų imituoti surenkant žmogaus reikmėms naudojamą saulės energiją? Idėjos paskatintas, jis sukonstravo „Saulės medžio“ prototipą ir palygino jį su įprastiniais plokščiaisiais saulės energijos kolektoriais. Pasirodė, jog medį imituojanti konstrukcija leido pagaminti 50 % didesnį elektros kiekį. Dwyer toliau tobulino savo išradimą, siekdamas tiksliau išmatuoti gaminamą elektros srovę ir galią. Vėliau jis užpildė pirminę paraišką patentui gauti, taip siekdamas apsaugoti savo tyrimus, kurie spėjo pritraukti dėmesį tarptautiniu mastu.
Dabartiniu metu dvi Europos studentų komandos dalyvauja renginyje „Solar Decathlon“. Tai – konkursas, kurį vykdo JAV energetikos departamentas, ir kurio užduotis visoms besirungiančioms komandoms yra kuo mažesnėmis sąnaudomis suprojektuoti ir sukonstruoti praktinėms reikmėms pritaikytą, kuo efektyviau saulės energiją naudojantį gyvenamąjį namą. Dalyvauti 2014 metų konkurse užsiregistravo JAV ir Prancūzijos komanda (Maison Reciprocity) iš Appalachian State ir Université d’Angers universitetų, taip pat bendra JAV ir Vokietijos komanda (Techstyle Haus), į kurią įeina studentai iš Brown universiteto, Rodo salos dizaino mokyklos (Rhode Island School of Design) ir iš Vokietijoje esančio Erfurto taikomųjų mokslų universiteto. Tai yra būtent toks rezultatas, kurio mes tikimės sulaukti, tačiau turime pradėti nuo mažesnių, praktiškai naudingų dalykų.
Ką manote apie visuomenėje gana paplitusią sampratą, kad energijos naudojimo efektyvumas svarbus tik tiek, kiek tai leidžia taupyti pinigų, o ekologinės priežastys – kaip klimato kaita ir jos suvaldymas – tėra tik „smegenų ir pinigų plovimas“?
Kiek man tenka matyti, daugelis jaunų žmonių dažniausiai puikiai supranta save – kasdienį gyvenimą ir elgesį – vis platesniame kontekste. Jie suvokia, kaip tai, ką jie daro, įtakoja buitinio vandens nuotėkas, oro kokybę, sąvartynų dydį, laukinę gamtą – ir ne tik šalies ar bendruomenės mastu, bet globaliai. Toks sąmoningumas išties auga, tačiau geriausia patirtis, be abejo, yra praktinė. Tuo tarpu energiją taupančios technologijos gali maksimaliai išnaudoti savo potencialą tuomet, kai jos gali konkuruoti su tradicinėmis technologijomis, ir kai jos gali užtikrinti realią naudą. Jei mano fluorescencinė lemputė gali šviesti 4 kartus ilgiau nei kaitrinė, ir tuo pat metu suvartoja vos ketvirtį energijos, tai garantuotai atsilieps mano mokesčiui už elektros energiją – ir taip padės sumažinti taršą, kurią sukuria energijos gamybos sektorius.
Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos studentus – koks jų potencialas, lyginant su JAV bendraamžiais?
Studentams, kuriuos Lietuvoje sutinku kasdien, lyginant su jų bendraamžiais JAV, trūksta vos vieno dalyko – pasitikėjimo savimi. Mes tikimės, jog dalyvaudami konkursuose, tokiuose kaip mūsiškis – greta visų kitų dalykų – studentai įgis patirties įvykdyti kažką realaus. O tai yra didžiulis paskatinimas tikėti savo jėgomis.
Dažnai jaunimas kritiškai vertina Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir su viltimi žiūri į Vakarų Europos ir JAV universitetus. Žvelgiant jūsų akimis, kas lemia tokį jaunimo požiūrį?
Kadangi pačiai neteko studijuoti Lietuvoje, į šį klausimą atsakyti negaliu. Tačiau galiu pasakyti, jog JAV studentai taip pat labai vertina galimybę įgyti patirties studijuojant užsienyje ir tai laiko iššūkiu. Daugelis svajoja atvykti į Europa bent vienam semestrui, tad aš viliuosi, jog ateityje vis daugiau jų studijoms pasirinks Lietuvą.
Ar ateityje JAV ambasada organizuos ir daugiau panašių konkursų Lietuvoje?
Tai yra pirmasis mūsų organizuojamas tokio tipo konkursas. Tačiau mes tikimės sulaukti daugybės fantastiškų idėjų – tada būtų visiškai akivaizdu, kad šis renginys tiesiog privalo tapti kasmetiniu!