Pirmadienis buvo pirma diena, kai „Microsoft“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo Satya Nadella. Ir nuo pirmos dienos jam tenka priiminėti sunkius sprendimus, kurie lems korporacijos ateitį.
Du įtakingi „Microsoft“ akcininkai jau kurį laiką bandė įtikinti įtikinti programinės įrangos gigantus atsisakyti tų veiklos šakų, kurios vertinamos kaip ne pagrindinės – tokiu būdu įmonė visą dėmesį galėtų skirti savo pagrindinei stiprybei: verslo programinės įrangos pardavimų įmonėms ir įstaigoms. S. Nadella pastaruosius septynis mėnesius vadovavo „Microsoft“ 20 mlrd. dolerių vertės serverių ir programų kūrimo įrankių verslui, taigi, panašu, kad jis yra idealus kandidatas korporacijos krypties keitimui.
Tačiau toks žingsnis iš esmės reikštų, kad būtų atsisakoma dviejų ankstesnių įmonės vadovų – Billo Gateso ir Steve'o Ballmerio įdirbio. O jiedu manė, jog „Microsoft“ būtina įgyti ne tik verslo įmonių IT padalinių vadovų, bet ir paprastų vartotojų prielankumą. O S. Nadella, 22 metus dirbęs „Microsoft“, už savo karjerą iš esmės turėtų būti dėkingas B. Gatesui ir S. Ballmeriui.
S. Nadella vadovavimas „Microsoft“ iš esmės bus bandymas suderinti skirtingas korporacijos ateities vizijas su stiprių asmenybių, bandančių savo vizijas prakišti įmonės direktorių tarybai, įtaka. Aktyvūs akcininkai, kurie skatina „Microsoft“ pakeisti ateities viziją, galėtų tapti pagrindu, dėl kurio S. Nadella pasuktu kita kryptimi nei pirmtakai. Tačiau lengva nebūtų, rašo washingtonpost.com.
„Microsoft“ verslas – verslas?
S. Ballmeris įsivaizdavo, kad ateityje „Microsoft“ taps „įrenginių ir paslaugų“ kompanija, todėl praėjusiais metais pakeitė bendrovės organizaciją taip, kad ji geriau atitiktų viziją. Tačiau dabar S. Ballmerio nebėra (nors jis vis dar priklauso direktorių taryba), o pradėjus dirbti naujam vadovui kilo naujų klausimų apie „Microsoft“ ir vartotojams skirtų technologijų bendrą ateitį.
„Microsoft Windows“ padalinio pelnas mažėja. Praėjusiais metais šis padalinys iš viso uždirbo 9,5 mlrd. JAV dolerių. 2012 metais šis skaičius buvo 11,6 mlrd., o 2011 – net 12,3 mlrd. JAV dolerių. Iš įmonės ataskaitų aiškėja, jog pelno sumažėjimo priežastis yra mažėjanti operacinių sistemų paklausa tarp namų vartotojų, kuomet pardavimai įmonėms laikosi puikiai. Tas pats padalinys praėjusiais metais prisiėmė 900 mln. JAV dolerių nuostolį dėl neparduotų „Surface“ planšetinių kompiuterių. Interneto paslaugų padalinys, kuriam priklauso paieškų variklis „Bing“, 2013 metais, patyrė 1,3 mlrd. dolerių nuostolį – jis mažesnis nei ankstesniais metais, tačiau tai vis dar nuostolis.
Kai kurie investuotojai pateikė pasiūlymą atskirti tik nuostolius nešančius produktus vartotojams bei sutelkti visą dėmesį į verslo paslaugas. Atskyrimo reikėtų tikėtis net „Xbox“ padalinys, praėjusiais metais sakė vieno iš „Microsoft“ įkūrėjų Paulo Alleno turto valdytojas Paulas Ghaffari.
Tačiau Kolumbijos verslo mokyklos vadybos profesorius Robertas Bontempo skeptiškai vertina tikimybę, kad S. Nadella savarankiškai pasirinks įmonės krypį. „Norite, kad S. Nadella ateitų į direktorių tarybos susirinkimą, pažiūrėtų S. Ballmeriui ir B. Gatesui į akis ir pasakytų: „Buvo priimtas sprendimas, kad du pastaruosius metus vykdyta veikla buvo klaida“. Tam reikėtų labai jau stipraus žmogaus“, – sakė profesorius.
„Bus įtampos“
Jeigu S. Nadella ryžtingai nuspręs pasukti „Microsoft“ laivą į verslo klientų pusę, stipriu jo sąjungininku turėtų tapti Masonas Morfitas – aktyvus 37 metų akcininkas, kurio darbdavys, kapitalo fondas „ValueAct“ praėjusių metų rugpjūtį nusipirko 0.8 proc. „Microsoft“ akcijų. To pakako, kad M. Morfitas patektų į direktorių tarybą.
Skelbiama, jog M. Morfitas buvo vienas iš žmonių, norėjusių, kad S. Ballmeris paliktų savo postą. „Microsoft“ neigė, kad „ValueAct“ suvaidino vaidmenį vadovų pasikeitime, tačiau neneigė, kad šis fondas turi nemažai įtakos.
Svarbu tai, kad „ValueAct“ kritikavo „Microsoft“ verslo strategiją ir, kaip P. Ghaffari, norėtų, kad įmonė atsisakytų kai kurių savo investicijų į vartotojams skirtas technologijas. Be to, skelbiama, kad „ValueAct“ nori, kad „Microsoft“ atsisakytų savo produktų priklausomybės nuo sistemos – iš esmės kalba eina apie „Microsoft Office“ biuro programų paketą ir jo pritaikymą kitoms operacinėms sistemoms.
„Istoriškai „Microsoft“ direktorių taryba pritardavo generaliniam direktoriui. Tačiau su M. Morfito prisijungimu atmosfera gali tapti ne tokia sveika... Bus daug įtampos“, – sakė R. Bontempo.
Ši įtampa gali būti naudinga S. Nadellai, kuriam reikės politinės paramos siekiant platesnių permainų kompanijos viduje.
Esama šiokių tokių ženklų, kad S. Nadella ketina tęsti tai, ką pradėjo jo pirmtakai, o ne rinksis radikaliai naują strategiją. Šis iš Indijos kilęs inžinierius paprašė B. Gateso atsisakyti direktorių tarybos vadovo kėdės ir tapti jo patarėju produktų bei įrenginių klausimais. Nežinia, kiek B. Gatesas tinkamas patarinėti, tačiau akivaizdu, kad tokiu būdu S. Nadella pripažįsta savo silpnybę vartotojams skirtų technologijų klausimu. Taip pat iš šio sprendimo galima spręsti, kad S. Nadella tiki naujos „Microsoft“ „įrenginių ir paslaugų“ mantros įrenginių dalimi.
Nors B. Gatesas jau nebe direktorių tarybos vadovas, iš pačios tarybos jis nepašalintas. Analitikai teigia, kad filantropu tapęs programuotojas išlaikė stiprią įtaką korporacijai, nors viešai joje veiklos nevykdo.
Kaip išlaikyti ryšį su klientais sutelkus dėmesį į verslą?
S. Nadella savo laiške bendrovei praėjusį antradienį pateikė užuominą apie galimas permainas: „Mūsų pramonė nejaučia pagarbos tradicijoms. Ji gerbia tik inovacijas“.
Tačiau vien sprendimas atsisakyti įrenginių nereiškia, kad bendrovė paprastiems vartotojams atsuks nugarą. Vieno neseniai šią korporaciją palikusio darbuotojo teigimu, „Microsoft“ prikaupė daugybę potencialiai įkvepiančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie galėtų pagerinti „Microsoft“ įvaizdį visuomenėje, tačiau šie darbai nebuvo publikuoti, nes tam nepritaria korporacinė įmonės struktūra. Kai kurie iš šių projektų primena darbus, kuriuos tokie konkurentai, kaip „Google“ paverčia daug dėmesio pritraukiančiais produktais – tiesa, nebūtinai komerciškai naudingais. Tačiau, skirtingai nei „Google“, „Microsoft“ pasiryžimas pardavinėti produktus tampa kliūtimi publikuoti įdomius eksperimentinius mokslo darbus.
„Microsoft“ rinkodaros veiksmai daugiausiai susiję su pardavimais. O pardavimai daugiausiai susiję su produktais. Taigi, jeigu jūsų produktas nėra perspektyvus pajamų šaltinis, jam rinkodaros biudžetas išskiriamas nebus“, – sakė buvęs bendrovės darbuotojas.
Tikriausiai korporacijai nelabai naudinga tai, kad „Microsoft“ labai specifiškai apibrėžia, kokie turėtų būti produktai, o jeigu inovacija nepritampa prie egzistuojančių produktų linijos, ji dienos šviesos taip niekada ir neišvysta, tikino buvęs korporacijos darbuotojas.
Paklaustas, kaip galėtų pasikeisti „Microsoft“ tyrimų kryptys vadovaujant S. Nadellai, jis komentuoti atsisakė.
Ir jei „Microsoft“ tyrimams ir diegimui iš tiesų skiria 10,4 mlrd. dolerių, kaip tikina buvęs darbuotojas, tai ši bendrovė turi puikias galimybes padaryti tai, ką jau padarė kitos stambios įmonės: sukurti vartotojams patrauklų prekės ženklą, kuris pabrėžia „Microsoft“ technologijas praktiškai visur – nuo bankomatų iki automatinių degalinių terminalų ir parodytų, kad kitų žmonių technologinės pažangos pagrindas yra „Microsoft“ produktai ir paslaugos. „IBM Smarter Cities Challenge“ yra puikus pavyzdys, kaip paslaugų verslui bendrovė sugeba likti matoma ir visuomenei. Analogiškas yra ir „General Electric“ projektas „Ecoimagination“. Kodėl gi to negalėtų padaryti ir „Microsoft“?
Tačiau istorija rodo, kad S. Nadellai tokios iniciatyvos „prastūmimas“ nebūtų lengvas darbelis. S. Ballmeriui prireikė daugiau nei dešimties metų, kad „Microsoft“ sukurtų į vartotojus atgręžtą struktūrą ir pasiūlytų jiems produktų – nors rezultatai tikrai nebuvo džiuginantys. S. Nadella turės apsispręsti, ar eiti savo pirmtako pėdsakais, ar priimti skausmingą sprendimą ir eiti tuo keliu, kuriame „Microsoft“ yra neabejotinas lyderis.