Būtų sunku įsivaizduoti, kad „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas gali parduoti jam priklausančias socialinio tinklo akcijas. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad jis bėga nuo policijos ar kaunasi su jo verslą siekiančiais perimti milijardieriais. Būtent toks scenarijus ištiko didžiausio Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“ (VK) įkūrėją Pavelą Durovą.
Būtų sunku įsivaizduoti, kad „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas gali parduoti jam priklausančias socialinio tinklo akcijas. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad jis bėga nuo policijos ar kaunasi su jo verslą siekiančiais perimti milijardieriais. Būtent toks scenarijus ištiko didžiausio Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“ (VK) įkūrėją Pavelą Durovą, rašo „The Verge“.
P. Durovas Rusijoje tapo nepageidaujamas. Jis šią savaitę pardavė savo VK akcijų dalį nutraukdamas dvejus metus trukusią sumaištį ir nesantaiką, kuri kilo dėl socialinio tinklo.
Po P. Durovo pasitraukimo didžiausiu VK akcininku per susijusius asmenis tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, turtingiausias Rusijos žmogus Alisheris Usmanovas, kurio turtas vertinamas 20,2 mlrd. dolerių.
„VKontakte“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Pavelas Durovas, Vk.com nuotr.
Suteikė laisvę skaitmeniniams piratams
P. Durovas 12 proc. likusių akcijų perdavė telekomunikacijų bendrovės „MegaFon“ – įmonės, kuri priklauso A. Usmanovui – vadovui Ivanui Tavrinui. Tiksli sandorio suma neatskleista, tačiau manoma, kad jo vertė galėjo siekti 300–400 mln. dolerių.
Tai reiškia, kad A. Usmanovas ir jo Kremliui palankūs sąjungininkai kontroliuoja 52 proc. socialinio tinklo akcijų. Kyla klausimų ir dėl tolesnio socialinio tinklo likimo ir jo vartotojų laisvės.
Vadovaujant P. Durovui, VK tapo didžiausiu socialiniu tinklu Rusijoje ir antru lankomiausiu pasaulyje. 2013 m. liepą VK turėjo 50 mln. unikalių lankytojų per dieną, o „Facebook“ – tik 7,8 milijono.
VK tapo žinomas dėl atlaidaus požiūrio į skaitmeninį piratavimą, (tai ypatingai padidino jo populiarumą tarp jaunesnių vartotojų) ir dėl vartotojams suteiktos laisvės nevaržomai reikšti nuomonę.
„Kai P. Durovas tapo VK vadovu, socialinis tinklas buvo nepriklausomas, – sako Rusijos verslo naujienų tinklalapio „Hopes & Fears“ redaktorius ir bestselerio apie VK autorius Nickolay'us Kononovas. – Jis buvo vienintelis žmogus, kuris priėmė visus sprendimus dėl tinklalapio valdymo, o taip pat ir dėl saugumo ir ryšių su Kremliumi.“
Kontrolę perėmus A. Usmanovui laisvės gali ir nebelikti – 2011 m. A. Usmanovas atleido du jam priklausančio laikraščio vadovus už tai, kad šie publikavo prieš V. Putiną nukreiptas nuotraukas.
„Manau, kad naujoji valdžia bus lankstesnė. Ji tikrai nesaugos vartotojų asmeninės informacijos, kaip tai darė P. Durovas“, – priduria N. Kononovas.
Kremlius neapsikentė patyčių
Atsidavęs liberalas ir filmo „Matrica“ gerbėjas P. Durovas tarp Rusijos startuolių (pradedančiųjų verslą technologijų įmonių) tapo matomas kaip didvyris, nepaisant to, kad jis nefigūruoja žiniasklaidoje. Jis retai kada duoda interviu ar žiūri į kamerą, kai jį filmuoja. Tačiau kai tik patenka į žiniasklaidos akiratį, iškart seka aibė prieštaringų pranešimų.
2012 m. P. Durovas buvo pastebėtas mėtantis popierinius lėktuvėlius iš VK biuro, sulankstytus iš popierinių 5 tūkst. rublių ( maždaug 140 dolerių) kupiūrų ir demonstratyviai juokėsi iš juos gatvėje renkančių žmonių.
Pernai jis įsakė pasamdyti Edwardą Snowdeną praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusija jam suteikė politinį prieglobstį.
Giliai įsišaknijusios P. Durovo liberalios pažiūros lėmė populiarumą tarp tam tikrų visuomenės grupių, tačiau atvedė ir prie nuopolio. 2011 m., kai Rusijoje vyko protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų, Rusijos valdžia jam liepė uždaryti aktyvistų sukurtas grupes VK.
P. Durovas atsisakė ir savo „Twitter“ paskyroje išpublikavo marškinėlius dėvinčio šuns nuotrauką, taip parodydamas, kad Rusijos valdžios prašymas jam nė motais. Atvirame laiške jis vėliau paskelbė, kad atsisakymas pagelbėti Rusijos pareigūnams buvo motyvuotas verslo, o ne politinių sprendimų.
Po protestų gerokai padidėjo Kremliaus susidomėjimas socialiniais tinklais, ypatingai VK.
Kontrolę perėmė V. Putino sąjungininkai
Palaipsniui P. Durovas prarado VK kontrolę. Praėjusių metų balandį policija atliko reidą jo namuose ir apkaltino jį „Mercedes“ automobiliu sekant policininkus. P. Durovas neigė kaltinimus ir tuo metu, kai policija buvo prie jo durų jis jau buvo išskridęs iš šalies. Mėnesius niekas nežinojo, kur P. Durovas buvo ir ką jis darė – netgi tuomet, kai 2013 m. birželį kaltinimai jam buvo gerokai sumažinti.
Praėjus kuriam laikui po reido, du iš VK įkūrėjų nusprendė parduoti 48 proc. jiems priklausiusių akcijų investicinei bendrovei „United Capital Partners“ (UCP), kuri priklausė V. Putino sąjungininkei Ilyai Sherbovich. Daugelis šį sprendimą sutiko su nuostaba, įskaitant ir P. Durovą, kuris naujieną sužinojo iš žurnalisto.
I. Sherbovich tikino, kad sandoris įvyko abiejų pusių noru be jokio spaudimo, tačiau N. Kononovas pernai išspausdintame tiriamajame straipsnyje teigė, kad sandoriui dirigavo Igoris Sečinas – Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovas ir artimas V. Putino sąjungininkas.
P. Durovas po šio sandorio dar nebuvo praradęs įtakos – jis jau anksčiau pagal susitarimą buvo užsitikrinęs balsavimo teisę akcininkų susirinkime per bendrovę „Mail.ru, kuriai priklausė 40 procentų akcijų. Taigi iš viso akcininkų susirinkime P. Durovas turėjo 52 proc. akcijų.
Tačiau įtampa ėmė kilti tuomet, kai UCP liepė P. Durovui daugiau uždirbti iš VK per reklamas ir Mail.ru, kurį per susijusius asmenis valdo A. Usmanovas, ėmė reikalauti didesnio akcijų paketo. Finansiniai nesutarimai tebuvo tik priedanga siekiant įgyvendinti politinius tikslus.
„Visi kaltinimai dėl pajamų nebuvo pagrindinė VK problema, – sako V. Kononovas. – Šio sandorio tikslas buvo VK padaryti prieinamą Kremliui lojaliems verslininkams.“ Kitiems Rusijos startuoliams tai tapo pavojaus signalu.
„Šis ženklas verslininkams reiškia, kad yra riba, iki kurios bendrovė Rusijoje gali augti ir kiek įtakos gali turėti internetinėje erdvėje iki tol, kol bus pastebėta Kremliaus, – sako „King“ koledžo Londone Rusijos instituto direktorius Samuelis Greene'as. – Didelė tikimybė, kad tai atgrasys verslininkus nuo minties kurti verslą Rusijoje.“
Miglota tinklo ateitis
Pasak V. Kononovo, P. Durovui atsibodo kariauti ir jis nusprendė iš Rusijos trauktis į tarptautines rinkas.
Nors P. Durovas vis dar tebėra VK vadovas ir tikina, kad nepraras įtakos tinklui, manoma, kad ilgainiui P. Durovas pasitrauks dėl savo paties gerovės. Jis šią savaitę VK paskelbė kaip visuomet ironišką ir sarkastišką įrašą: „Tai, ką valdai, ilgainiui ima valdyti tave. Per pastaruosius kelerius merus aš atsikračiau visko, ką turėjau – nuo šaldytuvo iki nekilnojamojo turto bendrovių. Labiausiai džiaugiuosi, kad pardaviau 12 proc. akcijų dalį VK savo draugui Ivanui Tavrinui.“
O VK ateitis dabar atrodo miglota kaip niekada. Nepanašu, kad artimiausiu metu Kremliui palankūs VK savininkai imsis drastiškų pokyčių, tačiau savininkų pasikeitimas turėtų kelti susirūpinimą aktyvistams ir opozicijos nariams.
Akcijų pardavimo metas greičiausiai nėra atsitiktinis. V. Kononovas mano, kad Kremlius norėjo perimti VK kontrolę prieš kitos savaitės Sočyje vyksiančias Žiemos olimpines žaidynes, kuriose baiminamasi teroristinių išpuolių. Kai VK kontrolė bus pas V. Putinui lojalius žmones, galbūt bus lengviau susekti teroristų atakas.
Kas toliau bus su didžiausiu Rusijos socialiniu tinklu, težino tik V. Putino sąjungininkai.
