Atviruose duomenyse Lietuvoje slypi beveik 2 proc. šalies BVP

Prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys Lietuvoje iki 2020 metų sukurtų naudos, lygios beveik 2 % šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Panašų augimą pajustų ir visa Europos Sąjunga (1,9 % arba 206 mlrd. eurų), rodo naujausi tyrimo „Atviri duomenys Europoje: augimo variklis ar neišnaudota proga?“ rezultatai.

Tyrimą, kurį užsakė „demosEUROPA“ ir rėmė „Microsoft“, atliko Varšuvos ekonomikos tyrimų institutas (Warsaw Institute for Economical Studies, WISE). Jo autoriai nustatė, kad aktyvesnis atvirų duomenų panaudojimas ir didesnis prieinamumas iki 2020 metų Šiaurės Europos šalims lemtų 2,2 % BVP prieaugį (150 mlrd. eurų), naujoms narėms – 1,9 % (16 mlrd. eurų), o Pietų Europai – 1,6 % (40 mlrd. eurų). Daugiausia naudos pajustų prekybos (47 mlrd. eurų), gamybos (45 mlrd. eurų), viešasis (27 mlrd. eurų) ir sveikatos apsaugos (10 mlrd. eurų) sektoriai.

Atviri duomenys – tai valstybinio ir privataus sektoriaus kaupiama įvairi ir neapdorota informacija, kurią bet kas gali laisvai ir pakartotinai naudoti savo reikmėms. Pavyzdžiui, tai gali būti miesto oro užterštumo duomenys ar interneto greičio matavimo rezultatai įvairiose šalies vietose.

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad atviri duomenys viešajam sektoriui leistų efektyviau ir skaidriau teikti savo paslaugas. Gerai informuoti gyventojai efektyviau išnaudotų viešojo sektoriaus paslaugas, o įvairų tyrimų autoriai turėtų daugiau medžiagos analizei. Be to, tyrėjų nuomone, atviri duomenys itin naudingi smulkiam ir vidutiniam verslui. Jie palengvina galimybes gauti finansavimą, atveria Europos ir kitas rinkas, sumažina sąnaudas ir leidžia efektyviau valdyti savo verslą.

Atviri duomenys – tolesnis žingsnis IRT revoliucijoje

Tyrimo rengėjai pastebi, kad norint užtikrinti, jog Europa išliktų konkurencinga ir inovatyvi, politikams būtina dirbti kartu ir stiprinti bendrą skaitmeninę ES rinką, suvienodinant duomenų standartus ir jų reguliavimo politiką. „Tokia bendra rinka sumažintų barjerus patekti į atvirų duomenų sektorių. Tai leistų lengviau kurti universalius, pigesnius ir ES nares apimančius informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sprendimus“, – pristatydamas tyrimą Europos Parlamente sakė Maciej Bukowski, WISE prezidentas ir tyrimo bendraautorius.

Ataskaitoje pastebima, kad atveriant duomenis itin svarbu užtikrinti, jog gyventojai galėtų lengvai nuspręsti ir pasirinkti, kuri informacija turėtų likti privati.

„Atviri duomenys sumažins sąnaudas ir leis lengviau išnaudoti naujausias IRT sektoriaus inovacijas. Tai paskatins augimą ir sukurs naujas darbo vietas. Mes jau dabar matome, kaip galime išnaudoti atvirus duomenis visoje Europoje. Pavyzdžiui, Mančesteris, pasitelkęs „Windows Azure“ ir atvirus duomenis, savo gyventojams padeda efektyviau planuoti keliones viešuoju transportu“, – teigia Jan Muehlfeit, „Microsoft Europe“ valdybos pirmininkas.

Atsiveria ir Lietuva

Debesų kompiuterija – vienas iš svarbiausių įrankių, visuomenei atveriant įvairius duomenis. „Stebime, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek valstybinis sektorius atranda debesų kompiuterijos naudą. Valstybinės institucijos, net ir turėdamos nedidelius biudžetus, gali sumažinti sąnaudas ir gyventojams pasiūlyti labiau kokybiškas ir lengviau prieinamas paslaugas“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

Kaip pastebi Lukas Savickas, buvęs Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis, praėjusiais metais įgyvendinęs atvirų duomenų projektą LR Vyriausybės kanceliarijoje, Lietuvoje šiuo metu aktyviai ruošiami būtini teisiniai instrumentai, įgalinantys atvirų duomenų entuziastus.

„JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviams pavyko pasiekti, kad šiemet net 23 viešojo sektoriaus institucijos ketina įgyvendinti pilotinius viešųjų duomenų projektus. Susisiekimo ministerija tuo pačiu ketina parengti viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo strategiją. Be to, kitais metais planuojama į Lietuvos teisinę bazę perkelti ES Viešojo sektoriaus informacijos (Public Sector Information, PSI) direktyvos nuostatas bei įteisinti atvirų duomenų licencijų naudojimą“, – teigia jis.

Pasak L. Savicko, nepaisant to, kad įstatyminė bazė dar tik kuriama, įvairūs šalies startuoliai jau išnaudoja viešojo sektoriaus atvirus duomenimis, o jais paremti „hackathon‘ai“ sulaukia vis didesnio dalyvių dėmesio.

Kurgyvenu.lt – vienas žinomiausių Lietuvos startuolių, naudojantis šalies institucijų teikiamus atvirus duomenis. Portalas suteikia galimybę sužinoti nekilnojamojo turto kainą, koks atstumas skiria pastatą iki judrių gatvių, darželių, mokyklų, kokia oro tarša, triukšmo lygis ir net nusikalstamumas toje vietovėje. Pernai startuolio kūrėjai pritraukė 200 tūkst. eurų investiciją iš „Practica Capital“ ir buvo įtraukti į „Microsoft BizSpark Plus“ programą, kuri suteikia beveik 45 tūkst. eurų paramą debesijos paslaugoms. Šiuo metu Kurgyvenu.lt komanda ruošiasi plėtrai į užsienį.