2014-ųjų pradžioje įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintai bendrai ES patentų išdavimo tvarkai, Lietuvos ir kitų šalių išradėjai galės patentuoti savo išradimus Europos Sąjungoje paprasčiau, pigiau ir greičiau. Šiuo metu registruoti išradimus Europos Sąjungoje ir sudėtinga, ir brangu – kiekviena šalis turi savo patentų biurus, kur registracija vykdoma šalies kalba ir galioja tik tos valstybės teritorijoje. 
2014-ųjų pradžioje įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintai bendrai ES patentų išdavimo tvarkai, Lietuvos ir kitų šalių išradėjai galės patentuoti savo išradimus Europos Sąjungoje paprasčiau, pigiau ir greičiau.
Šiuo metu registruoti išradimus Europos Sąjungoje ir sudėtinga, ir brangu – kiekviena šalis turi savo patentų biurus, kur registracija vykdoma šalies kalba ir galioja tik tos valstybės teritorijoje. Registravimas ir vertimai į 25 oficialias ES kalbas kainuoja apie 100 tūkst. litų, todėl daugelis mokslininkų patentuoti savo išradimą ryžtasi ne visose Europos valstybėse, o tik didžiosiose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje.
Intelektinės nuosavybės apsauga šiuo metu yra itin aktualus klausimas Europoje: beveik 35 proc. ES darbo vietų priklauso nuo intelektinės nuosavybės teisėms imlių sektorių, kuriuose sukuriama vertė siekia 4,7 trilijono eurų per metus.
Per 2013 m. Valstybinis patentų biuras gavo 137 nacionalinio patento paraiškas ir išdavė 93 tokius patentus. Lietuvoje taip pat įsigaliojo 1309 Europos patentai. Pasak Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (VPB) direktoriaus Rimvydo Naujoko, mūsų šalies išradėjai kūrybiškumo nestokoja. Lietuvos kūrėjai savo gaminius patentuoja ne tik Europos, bet ir technologiškai pažangiose JAV, Japonijos, Pietų Korėjos rinkose. „Kita vertus, turime pripažinti, kad didžiausia išradimo patentavimo kliūtis – viso proceso kaina“, – teigia R. Naujokas.
Ūkio ministerija kasmet skelbia kvietimus gauti paramą išradimams patentuoti tarptautiniu mastu. „Verslo prašomų skirti lėšų intelektinei nuosavybei apsaugoti poreikis auga: 2012 m. intelektinės nuosavybės apsaugos projektams vykdyti skirta 1,22 mln. litų, o 2013 metais – daugiau kaip 1,36 mln. litų paramos. Tai gera tendencija, rodanti, kad Lietuvos verslas investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą, rūpinasi naujų produktų ar technologijų apsauga. Šie žingsniai didina verslo konkurencinį pranašumą bei skatina ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Pasak ministro, taip pat labai svarbu, kad parama teikiama siekiant apsaugoti ne tik verslo, bet ir mokslo bei studijų institucijų intelektinę nuosavybę.
Viena paraiška ir rinkliava – visai Europai
R. Naujoko teigimu, Europoje sukurta sistema leis paprasčiau ir pigiau patentuoti išradimus ir gerokai padidins ES konkurencinį pranašumą prieš JAV, Kiniją ar Japoniją. Naujoji patentų išdavimo tvarka leis pateikti vieną paraišką, sumokėti vieną rinkliavą ir gauti vieną patentą, suteikiantį apsaugą visose prie sistemos prisijungusiose ES valstybėse.
Įsigaliojusi nauja bendra patento sistema leis įmonėms sutaupyti iki 80 proc. patentavimo kaštų: už išradimo apsaugą 25 iš 27 ES valstybių bus mokamas tik vienas apie 6 tūkst. eurų mokestis. Sistemoje šiuo metu nedalyvauja Italija ir Ispanija, kurios taip protestuoja prieš dokumentų rengimą tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
„Bendro ES patento paraišką nuo šiol bus galima pateikti ir lietuviškai su vertimu į anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą. Be to, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, aukštosioms mokykloms, pelno nesiekiančioms ir viešosioms tyrimo organizacijoms vertimo kaštai bus kompensuojami“, – pažymi R. Naujokas. Paraiškas reikia teikti naujai įsteigtam Europos patentų biurui.
Paskata Lietuvos išradėjams
Naujosios patentavimo tvarkos nekantriai laukė vienas iš „Integrated Optics“ įkūrėjų Evaldas Pabrėža. „Sparčiai besivystančių pažangių technologijų kompanijai patentai yra labai svarbūs: jie padeda apsaugoti technologijas nuo padirbinėjimo. Mūsų sukurtas degtukų dėžutės dydžio lazeris „Matchbox“ turi net tris patentus – kad neliktų jokių galimybių pavogti išradimą“, – pasakoja E. Pabrėža.
„Integrated Optics“ plečia patentų krepšelį ir rengia paraiškas naujiems išradimams patentuoti, tad naujoji Europos patentų išdavimo tvarka iš esmės supaprastins ir atpigins procesą. „Lazerių taikymas yra labai platus – nuo pramoninio maisto rūšiavimo iki DNR analizės, tad ir rinkos poreikis didžiulis. Patentais apsaugotus išradimus labai vertina potencialūs investuotojai, jie gerokai pakelia kompanijos vertę“, – aiškina lazerių specialistas.
Jam pritaria UAB „ART21“, užpatentavusios kompaktiškos mobiliosios „elektroninės nosies“ išradimą, vadovas Augustas Alešiūnas. Jo teigimu, patentavimo klausimai inovatyvioms įmonėms yra itin svarbūs, o bendro Europos patento išdavimo supaprastinimas ir atpiginimas yra svarbus, nors ir ne vienintelis žingsnis, didinantis Lietuvos įmonių konkurencingumą.
Ledai pajudėjo
UAB „Vidulus“, gaminančios elektrinius priedus neįgaliųjų vežimėliams, vadovo Šarūno Grigaliūno teigimu, kūrėjai ir mažos įmonės, norėdami užpatentuoti savo išradimus, iki šiol susidurdavo su keliais trikdžiais. Visų pirma pats patentinės paraiškos parengimas nebuvo paprastas, o Lietuvoje nėra daug specialistų, mokančių ją užpildyti. Be to, kūrėjas pats turėjo ieškoti, ar jo išradimas išties originalus, ar jau turi analogų kitose šalyse. „Pavyzdžiui, JAV užpildžius vieną pagrindinę formą ir sumokėjus 100 dolerių mokestį, patentų biuro ekspertai įvertina išradimo originalumą, o sėkmės atveju rekomenduoja patentavimą standartine tvarka“, – aiškina Š. Grigaliūnas.
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl bendro ES patento gerokai palengvino šią įmonių naštą. Naujai sukurtas Europos patentų biuras turi internetinę išradimų paieškos sistemą, kurioje pagal raktinius žodžius galima nesunkiai surasti galiojančius patentus.
Vis dėlto, Š. Grigaliūno manymu, dar yra ką tobulinti. Jis siūlo parengti vadovą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokiais formatais galima pateikti patentavimo paraiškos dokumentus. „Vidulus“ vadovas iš savo patirties pasakoja, kad standartizuota Europos patentų sistema nepriima technologinių brėžinių, pateikiamų inžinerijoje plačiai naudojama kompiuterinės grafikos programa „AutoCAD“. Brėžinius jam tekę konvertuoti į 2D formatą, kuris nėra toks tikslus. „Išsprendus šiuos klausimus, garažuose kuriantys Lietuvos išradėjai drąsiau patentuos savo darbus Europos Sąjungoje. Juk smegenų vingių yra daugiau nei registruotų patentų“, – šypsosi verslininkas.
Didėjantis Europos Parlamento vaidmuo
Europos Parlamento pranešėjas Bernhard Rapkay (Socialistai ir demokratai, Vokietija) įsitikinęs, kad naujasis ES patentas paskatins naujoves ir atgaivins jas ekonominės krizės metu. „Ir toliau bus įmanoma užpatentuoti dalykus, kuriuos buvo įmanoma patentuoti iki šiol, ir nebus galima patentuoti to, ko nebuvo galima užpatentuoti. Tačiau naujasis ES patentas užtikrins vienodą apsaugos lygį visose 25 ES šalyse, todėl visos mažosios bei vidutinės įmonės turės vienodas sąlygas“, – pažymi europarlamentaras.
Europos Parlamento sprendimas dėl bendro ES patento – puikus pavyzdys to, kad Europos Parlamentas įgyja vis daugiau galių tvirtinant Europos Sąjungai svarbius nutarimus. Anksčiau turėjęs tik patariamąjį balsą, dabar šis Parlamentas priima sprendimus vienodomis teisėmis su ES Taryba. Šių metų gegužės 25 d. kaip tik vyks nauji rinkimai į Europos Parlamentą.
