Silicio slėnio įmonės ėmėsi paskutinės vilties priemonių siekiant sužlugdyti G20 grupės šalių planus užkaišyti tarptautines įstatymų skyles, kuriomis pasinaudodamos „Google“, „Apple“, „Amazon“ ir kitos tarptautinės technologijų bendrovės sumokėdavo niekingai mažai mokesčių Europos valstybėms.
Silicio slėnio įmonės ėmėsi paskutinės vilties priemonių siekiant sužlugdyti G20 grupės šalių planus užkaišyti tarptautines įstatymų skyles, kuriomis pasinaudodamos „Google“, „Apple“, „Amazon“ ir kitos tarptautinės technologijų bendrovės sumokėdavo niekingai mažai mokesčių Europos valstybėms.
Lobizmo grupė „Digital Economy Group“, atstovaujanti JAV technologijų įmones, parašė laišką Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), besirūpinančiai ekonominių reformų planų rengimu. Šiame laiške lobistai tikina, jog neteisinga teigti, kad komunikacijų pažanga tarptautinėms bendrovėms suteikė galimybę išvengti nacionalinių mokesčių šalyse, kuriose jos vykdo veiklą.
„Digital Economy Group“ tikina, kad bet koks sudėtingas korporacines struktūras turinčių technologinių įmonių mokesčių „nutekėjimas“ tėra sutapimas: „Įmonės, taikančios skaitmeninių komunikacijų verslo modelius, nekoreguoja savo verslo veiklos dėl dėl teisinių ar mokestinių klausimų“.
Toks sąmoningo mokesčių vengimo praktikos neigimas atrodo gana keistas po keleto skandalų, pastaraisiais metais nuvilnijusių JAV ir Europoje. Jungtinėje Karalystėje „Google“ susimokėjo vos 3,4 mln. svarų mokesčių, nors jų pajamos buvo net 3,2 mlrd. svarų.
Pagrindinis „Digital Economy Group“ (DEG) prašymas – nekeisti tarptautinių mokesčių įstatymų nukreipiant juos konkrečiai prieš technologijų įmones – esą, toks sprendimas pakenktų jų veiklos inovatyvumui: „Esame įsitikinę, kad [technologijų] įmonių esami, ilgą laiką naudojami verslo modeliai, veikiantys paklūstant tarptautinei mokesčių teisei, neturėtų būti įtakojami taisyklių, kurios keičiamos dėl to, jog technologijų įmonės pritaikė efektyvesnius veiklos vykdymo būdus“.
Lankasterio universiteto (Jungtinė Karalystė) teisės profesorius Solas Picciotto teigia, jog DEG poziciją palaikyti sunku: „Nemanau, kad galima būtų sąžiningai teigti, jog šios įmonės neorganizavo savo verslo kitaip [siekiant mokestinių lengvatų]... Nemanau, kad tai tiesa... Nesąmonė“.
Šis DEG laiškas ir kiti kreipiniai į EBPO buvo paviešinti prieš paskelbiant šios organizacijos darbo rezultatus – jų laukiama šį ketvirtadienį. Tiesa, baiminamasi, kad politinė valia kovoti su mokesčių vengimu blėsta. Mokesčių reformos tema buvo aktyviai nagrinėjama Davoso Pasaulio ekonomikos forume praėjusiais metais, tačiau nesitikima, kad šiemet ši tema susilauks tiek daug dėmesio.
Prieš metus Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas buvo vienas iš aršiausių tarptautinio mokesčių vengimo kritikų Davose: „Kai kurios mokesčių vengimo formos pasidarė tokios agresyvios, jog manau, kad teisinga būtų tai pavadinti etikos problema ir manau, kad laikas pareikalauti daugiau atsakomybės, o vyriausybėms – dirbti labiau atsakingai. Tai yra klausimas, kurį atėjo laikas spręsti“.
Tiesa, šiemetime Davoso forume, kuris vyks jau šią savaitę, nebesitikima, kad D. Cameronas grįš prie tarptautinių įmonių mokesčių klausimo. Premjerui artimi šaltiniai leidiniui „The Guardian“ atskleidė, jog D. Cameronui užteko Jungtinės Karalystės pergalės kamšant kitas mokesčių nutekėjimo skyles – ypač kovojant su asmenimis, kurie mokesčių vengimui panaudoja „mokesčių rojus“, be to, tarptautinių bendrovių mokesčių klausimais dabar rūpinasi G20.
DEG priešiškumas G20 mokestinių reformų planams sunkiai derinasi su taikesniu tonu, kurį iki šiol demonstravo „Google“. Praėjusiais metais šios bendrovės tarybos vadovas Ericas Schmidtas tikino, jog „supranta dėl ko „Google“ atsidūrė šio ginčo centre“, nes įmonė buvo stipriai kritikuojama už prieštaringai vertinamą mokestinę struktūrą. Jis pripažino, kad „tarptautiniam mokesčių įstatymui reforma beveik neabejotinai būtų naudinga“. Jis išreiškė viltį, kad politikai „imsis iniciatyvos ir įvykdys reikšmingą mokesčių reformą“.
DEG laiškas, pasirašytas garsių Europos mokesčių teisės ekspertų iš bendrovės „Baker & McKenzie“. Viena iš pasirašiusiųjų iki 2011 m. dirbo EBPO, kur buvo viena iš svarbiausių asmenų, prižiūrinčių mokesčių politiką, galiojančią pasaulinėms interneto į technologijų įmonių grupėms. Laiške rašoma, jog DEG yra neformali JAV bei ne JAV programinės įrangos, informacijos, turinio, socialinių tinklų ir elektroninės komercijos bendrovių koalicija.
„Baker & McKenzie“ netikslino, kas konkrečiai yra DEG nariai. Į „The Guardian“ klausimus, ar jie yra šios grupės nariai, neatsakė ir „Amazon“ bei „Apple“. Tačiau vienas DEG artimas žmogus sakė: „Tai daugiausiai, o gal ir išimtinai, technologijų įmonės, pagrinde iš Silicio slėnio... Grupei priklauso dauguma didžiųjų rinkos dalyvių“.
G20 mokesčių reformos projektas buvo paskelbtas praėjusią vasarą – jis buvo pavadintas „kartą per šimtmetį“ pasitaikančią galimybe supurtyti pasaulinę mokesčių sistemą. Ir nors projektą remia visos G20 valstybės, daugiausiai entuziazmo parodė Prancūzija, reformą stipriai remia ir Jungtinė Karalystė bei Vokietija. JAV entuziazmas buvo įtartinai blankus.
Prancūzija reikalavo griežtų mokestinių permainų, nukreiptų konkrečiai prieš technologijų bendroves. Šalis atstovai tikino, kad naujos technologijos sukūrė gausybę įvairių korporacinių struktūrų, kurios iki šiol nebuvo net įsivaizduojamos.
Jungtinėje Karalystėje didžiausi reformos šalininkai buvo mažmeninės prekybos grupės, tvirtinančios, kad technologijų įmonės turi nesąžiningą mokestinį pranašumą, kurį suteikia pasenusios mokesčių sutartys.
