IVPK prie LRV surengė seminarą „Informacinės visuomenės plėtra: statistiniai rodikliai ir procesų vertinimas“. Seminaro tikslas – aptarti informacinę visuomenę apibūdinančius statistinius rodiklius, įvertinti įvairių tarptautinių organizacijų parengtų ataskaitų apie pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvos, pasirengimą naudoti informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūrą.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės š. m. gegužės 4 d. surengė seminarą „Informacinės visuomenės plėtra: statistiniai rodikliai ir procesų vertinimas“. Seminaro tikslas – aptarti informacinę visuomenę apibūdinančius statistinius rodiklius, įvertinti įvairių tarptautinių organizacijų parengtų ataskaitų apie pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvos, pasirengimą naudoti informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūrą.
Pastaruoju metu nemažai diskutuojama dėl įvairių tyrimų bei ataskaitų, kuriose pateikiami įvairūs Lietuvos Respublikos informacijos ir žinių visuomenės plėtros pažangos vertinimai. Tarp didžiausią rezonansą sukėlusių apžvalgų paminėtinos Pasaulio ekonomikos forumo šiųmetinė apžvalga „Pasaulio informacinių technologijų ataskaita 2005–2006“ bei Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulinė elektroninės valdžios apžvalga“.
Atkreiptinas dėmesys, kad abiejose šiose apžvalgose naudojami kompleksiniai duomenys, kurių pagalba ir yra nustatomi šalies gebėjimai įsisavinti modernias technologijas. Tačiau abejonių kelia šiuose tyrimuose naudotų duomenų patikimumas. Štai Pasaulio ekonomikos forumo apžvalgoje apskaičiuojant šalies indeksą buvo naudojami skirtingų metų bei įvairių šaltinių, tame tarpe ir ekspertų apklausų duomenys. Pavyzdžiui, apskaičiuojant bendro indekso aplinkos komponentę buvo naudojami 2002–2005 metų duomenys. Vertinant informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūros išplėtojimo lygį šioje apžvalgoje daugiausiai naudoti 2002–2004 metų duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pastarieji duomenys minėtoje apžvalgoje apsprendė šalių vertinimą pagal informacijos ir ryšių technologijų (toliau tekste – IRT) infrastruktūros išplėtojimą. Kita labai svarbi bendro indekso komponentė – gyventojų pasirengimas naudotis IRT. Šiai komponentei apskaičiuoti Pasaulio ekonomikos forumo apžvalgoje panaudoti duomenys taip pat neatspindi realios padėties. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus teigimu, atsižvelgiant į tai, kad IRT plėtra Lietuvoje labai dinamiška, o apžvalgoje panaudoti tik 2003 m. duomenys atspindintys judriojo ryšio abonentų, laidinio telefono abonentų, asmeninių kompiuterių, telefono linijų, interneto vartotojų skaičių 100 gyventojų, manytina, kad apžvalgos gyventojų pasirengimo naudotis IRT komponentė taip pat atspindi 2003 m. padėtį.
„Dauguma kitų Pasaulio ekonomikos forumo apžvalgoje panaudotų duomenų yra ekspertų apklausos rezultatas, gautas apklausus 11 000 ekspertų iš įvairių šalių ir yra subjektyvi šių ekspertų nuomonė. Be to minėtoje apžvalgoje naudojami ir Jungtinių Tautų „Pasaulinės elektroninės valdžios apžvalgos“ rezultatai, dėl kurių patikimumo taip pat kyla tam tikrų abejonių. Išanalizavus JT apžvalgą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirminiai duomenys, kuriais remiantis buvo išvedamas el. valdžios indeksas surinkti 2001–2002 m. todėl realiai Lietuvos užimama pozicija kitų šalių atžvilgiu fiksuoja 2002 m. lygį“, – seminaro dalyviams teigė Aurimas Matulis.
Per pastaruosius keletą metų įvykus daugeliui teigiamų pokyčių šalies informacijos visuomenės plėtros pagrindiniai rodikliai taip pat yra ženkliai pakitę. Todėl Lietuvos vertinimas ir užimama pozicija pasaulio valstybių kontekste yra vertintina kaip orientacinė, preliminari ir neatspindinti šiandien esančios realios situacijos.
Seminaro dalyviai pastebėjo, kad aptariant Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą trūksta tyrimų analizuojančių procesus ir jų daromą įtaką visuomenei. Tokią situaciją iliustruojantis pavyzdys buvo paremtas „Eurostat“ namų ūkių dalies turinčios interneto prieigą statistika. „Eurostat“ duomenys yra surinkti 2005 m. sausio mėnesį, o didinant informacinių technologijų skvarbą namų ūkiuose ypatingai svarbų vaidmenį atlieka 2004 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 98-3628), kuris nustato, kad iš gyventojo pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos gyventojo išlaidos už vieną kompiuterinės įrangos vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieiga per metus. Tenka pažymėti, kad per šio įstatymo galiojimo laikotarpį (apie pusė metų) jis silpnai galėjo įtakoti tirtą interneto prieigą turinčių namų ūkių rodiklį. Per 2005 m. prašymus pasinaudoti pajamų mokesčių lengvata pateikė apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Pažymėtina, kad kitas „Eurostat“ rodiklis „Gyventojai nuolat (bent kartą per savaitę) naudojantys internetą“ parodo, kad Lietuva yra daug palankesnėje padėtyje nei daugelis kitų ES valstybių. Lietuva – 30 proc.; Čekija – 26 proc.; Graikija – 18 proc.; Airija – 31 proc.; Italija – 28 proc.; Kipras – 26 proc. Vengrija – 34 proc.; Lenkija – 29 proc.; Portugalija – 28 proc. Viena iš atsilikimo nuo kaimyninių Estijos (54 proc.) ir Latvijos (36 proc.) priežasčių yra didesnė šių valstybių gyventojų dalis galinti naudotis gerai išvystyta elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra miestuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvoje stambiausi elektroninių ryšių infrastruktūros projektai pradėti 2005 m.
Seminaro dalyviai sutiko su tuo, kad būtina glaudžiau bendradarbiauti ne tik su suinteresuotomis Lietuvos institucijomis bet ir su tarptautinėmis organizacijomis teikiant bei skelbiant statistinę informaciją apie Lietuvos pažangą IRT srityje.
