Kodėl „Google“ už kažkokią termostatų kompaniją ką tik paklojo 3,5 mlrd. JAV dolerių?

Naujiena, kad „Google“ už 3,5 mlrd. JAV dolerių perka išmaniuosius termostatus gaminančią bendrovę „Nest“, iš pirmo žvilgsnio atrodo beprotiška ir nesuvokiama: kurių galų milijardus vartančiai IT milžinei nei iš šio, nei iš to mesti tokius pinigus į tokią specifinę nišą? Taip, „Google“ gali sau tai leisti, bet... kodėl jai toks žingsnis buvo tiesiog būtinas? Nes jei nebūtų pirkusi "Google", būtų nusipirkęs kažkas kitas? Ir vis dėlto, ką gi „Google“ veiks su tais termostatais?

Kalbant apie išmaniuosius termostatus gaminančios bendrovės „Nest“ vertę, ji pastaruoju metu kyla taip, kad, švelniai tariant, gali atvipti žandikaulis. „Google“ paklojo 3,5 mlrd., nors vos prieš porą savaičių „Nest“ buvo vertinama 2 mlrd. JAV dolerių. O, „GigaOm“ duomenimis, prieš metus šios bendrovės vertė siekė tik 800 mln. dolerių. Taigi, per metus kompanijos vertė šoktelėjo daugiau negu dvigubai, maža to, vertė auga geometrine progresija. Nors jos apyvarta nėra milijardinė: per mėnesį parduodama po keliasdešimt tūkstančių išmaniųjų termostatų.

Ką tik pasibaigusių metų rugsėjo 30 d. duomenimis, „Google“ disponavo beveik 55 mlrd. JAV dolerių. Kurių galų net 3,5 mlrd. iš šios sumos mesti į kažkokius termostatus? Nes termostatai – šansas „Google“ patekti į vartotojų namus. Netgi daugiau nei vien tai. Termostatai – „Google“ šansas patekti į vartotojų smegenis.

Svarbu nepamiršti, kad „Google“, nepaisant įvairiausių (net ir kosminių) iniciatyvų, iš esmės yra monstras, kuris gyvena iš reklamos. Pinigėlius jis „kala“ siūlydamas galimybę pasiekti tikslinę auditoriją – ją apsibrėžti padeda raktiniai žodžiai, kuriuos įvedinėjame į naršyklės paieškos laukelį, el. pašto turinys ir kt. Iš to paties siekio – ir „Google“ bendradarbiavimas su „Motorola“ bei „Nexus“, kuriant telefonus bei planšetes. Tai irgi mėginimas patekti į taip trokštamą teritoriją – vartotojų namus.

„Google TV“? Praėjo jau daugiau kaip treji metai, o jokio rimtesnio produkto taip ir nėra. „Logitech“ šią idėją irgi apleido. LG nusprendė, kad perspektyvesnis dalykas yra „webOS“.

Projektas „Nexus Q orb“? Šiame fronte sekasi taip blogai, kad reikalai niekad taip ir nebuvo pasistūmėję pirmyn toliau už išankstinius užsakymus. „Google Glass“? Žavinga, futuristiška, bet socialiai rizikinga. „Chromecast“? Nuostabu, bet ribota.

Visi šie ėjimai nėra atsitiktiniai. Panašu, kad nešiojamus dalykėlius reikia pamiršti – kita teritorija, dėl kurios ietis surems technologijų kompanijos, yra namai. Joms maga parduoti ne šiaip įrangą, o įrangą, kuri rinktų apie jus informaciją. Į kuo daugiau jūsų gyvenimo sričių galima įdiegti dvejetainę nuliukų ir vienetukų sistemą, tuo paprasčiau siūlyti tikslingiausios reklamos paslaugas interneto tyruose.

Viena iš fundamentalių „Google“ problemų su namų apyvokos įrenginiais – technologijas „Google“ išmano labiau už bet ką kitą, tačiau „Google“ niekaip neperpranta žmonių, kurie tuos įrenginius ir technologijas naudoja. O štai „Nest“ silpniausia vieta – ji gamina tik du produktus. Nė vienas iš jų nėra vertas 3,5 mlrd. JAV dolerių injekcijos. Tačiau stiprioji „Nest“ savybė – jos produktai supranta, kokios bėdos ištinka vartotojus, ir žino, kaip jas pašalinti.

Žinoma, ieškoti savo namų termostatuose „Google“ šnipinėjimo įrangos neverta. Bet įsivaizduokite, jog visokius priminimus (pvz., nupirkti savo mažyliui higieninių servetėlių), „Google“ žmonėms teiks ne telefonas, kurį nešiojamės su savimi, o patys namai? Juk esant tokioms galimybėms, būtų galima prognozuoti kad ir... peršalimo ligų epidemijos sklaidą. Ką ir kalbėti apie numatymą, ar tam tikras filmas paskatins vartotoją savo namus paversti kuo efektyvesniais, saugesniais ir... išmanesniais?

Ko gero, „Google“ kompaniją „Nest“ pirko ne dėl termostatų ar dūmų signalizacijos įrenginių (nors ir viena, ir kita vieną gražią dieną, o gal jau ir netrukus, bus labai paklausūs). Ar tai praturtins „Google“?