„Sveiki atvykę į ateitį!“ mobiliojo telefono ekrane pasirodo frazė, kai įjungiamas „Pebble“ išmanusis laikrodis. Bet ar tikrai tokia yra ateitis? Pasak BBC žurnalisto Richardo Tayloro, vietoje spalvingo ir liečiamo ekrano „Pebble“ gali pasiūlyti tik 256 pilkus atspalvius ir 3 cm skersmens plastikinį ekraną.
„Sveiki atvykę į ateitį!“ mobiliojo telefono ekrane pasirodo frazė, kai įjungiamas „Pebble“ išmanusis laikrodis.
Bet ar tikrai tokia yra ateitis? Pasak BBC žurnalisto Richardo Tayloro, vietoje spalvingo ir liečiamo ekrano „Pebble“ gali pasiūlyti tik 256 pilkus atspalvius ir 3 cm skersmens plastikinį ekraną. Tai yra prietaisas, be kurio lengva įsivaizduoti ateitį. Gamintojai pasirinko lengviausią kelią – kurti prietaisą taip, kad jis ilgai veiktų nekraunamas. Ir iš tiesų, „Pebble“ vienu pakrovimu veikia savaitę.
Jis leidžia naudotis pagrindine visų išmaniųjų laikrodžių funkcija – priima kišenėje esančio išmaniojo telefono pranešimus. Žinoma, daug kritikos nublanksta, kai už laikrodį teks atiduoti tik iki 200 JAV dolerių. Pavyzdžiui, „Samsung Gear“ išmanusis laikrodis šiuo metu kainuoja 100 JAV dolerių brangiau.
Be jokios abejonės, jis yra patrauklesnis ir turi geresnį ekraną. Jis praneš, kad atėjo naujas elektroninis laiškas, tačiau jį perskaityti pavyks tik išmaniajame telefone.
Taip, apyrankėje sumontuota 1,9 megapikselių, kuri leidžia filmuoti trumpus įrašus ir fotografuoti. Bet galiausiai tai stipriai atsiliepia baterijos veikimo laikui ir tenka laikrodį iš naujo įkrauti.
Pralenkę laiką
Iš esmės dėvimos technologijos ir išmanieji laikrodžiai dalijasi viena problema – technologijos dar nėra tiek pažengusios, kad patenkintų kūrėjų ambicijas. Ekranų raiška padidėjo, procesoriai efektyvesni, o jutikliai sumažėjo, tačiau vis dar lieka iššūkis visus šiuos dalykus sutalpinti mažame korpuse ir kad prietaisas ilgai veiktų neįkraunamas.
Technologijų kompanijos, vis dėlto, siekia šiuos prietaisus kurti, nes išmanieji telefonai tampa brandesni, technologijų pritaikymas prie mūsų anatomijos yra kitas žingsnis.
„Kol žmonės nesijaus patogiai devėdami šias technologijas, tol ši rinka nesivystys. „Bluetooth“ laisvų rankų įranga visada buvo siejama su limuzinų vairuotojais ir pardavimų vadybininkais. Tai ir sukūrė tariamas sienas aplink šį produktą“, – kalba „Ammuntion Group“ dizaino namų įkūrėjas Robertas Brunneris.
Apribotos ambicijos
Jei riešas ir nėra ta vieta, kuri patvirtintų tokius nuogąstavimus, tai išmanieji akiniai taps tikra kliūtimi nenešiojantiems akinių. Veidas yra matomiausia vieta ir nesinorėtų jo slėpti, po technologijomis, kurios negali pasigirti naudingomis funkcijomis.
„Nike Fuelband“, „Jawbone Up“, „Fitbit Force“ ir kitos riešo technologijos leidžia stebėti tokius duomenis kaip pulsas, temperatūra, padaryti žingsniai ir kitus fizinio aktyvumo bei miego rodiklius.
Vienas iš „Fitbit“ kūrėjų Jamesas Perksas teigia, kad kompanijos sėkmę galima aiškinti tuo, jog ši telkėsi ties konkrečiais vartotojų poreikiais. „Pagrindinė išmaniųjų laikrodžių problema – nėra išsiaiškinta, kokia jų prasmė. Kai bandai padaryti viską, galiausiai nepadarai nieko iki galo“, – sako jis.
Taigi ką ši pramonė gali pasiūlyti 2014 metais?
Aišku, kad jai trūksta technologijų tobulinant bateriją ir kuriant efektyvesnius ekranus.
Pavyzdžiui, bekontaktį įkrovimą gali pasiūlyti „Agent“ laikrodis, tačiau trūksta vietų, kur jį galima pasikrauti. Lenkiami OLED ekranai vis dar yra labai brangūs. Galiausiai, visi jie turi atrodyti puikiai ir siūlyti funkcijas, kurios tikrai pravers ir bus logiška juo pakeisti klasikinį laikrodį.
To galima pasiekti pakeitus operacinę sistemą. Tokiu atveju, jie pakeistų įprotį ieškoti išmaniojo kišenėje, nes visą informaciją bus galima rasti čia pat – ant riešo. Šiandien dėvimų technologijų pramonė išgyvena pirmą pasikeitimų periodą – eksperimentavimo, kartojimosi ir mokymosi.
Taigi, nėra prasmės apsimetinėti, kad mes esame ateityje.
