Lapkritį visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas Davidas Brinas sakė, kad 2014 metai žymės naujojo amžiaus pradžią. Dar prieš tai, kai sausio danguje nugriaudės fejerverkai, pasidomėjome, kokių technologinių iššūkių atneš kiti metai.
Lapkritį visame pasaulyje gerai žinomas mokslinės fantastikos rašytojas Davidas Brinas sakė, kad 2014 metai žymės naujojo amžiaus pradžią. Dar prieš tai, kai sausio danguje nugriaudės fejerverkai, pasidomėjome, kokių technologinių iššūkių atneš kiti metai.
Duodamas interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“, futuristas atkreipė dėmesį, kad iki šiol kiekvienas amžius prasidėdavo keturioliktaisiais savo metais: 1814 metais Vienos kongrese buvo nuspręstas tolesnis Europos likimas, 1914-aisiais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
Šiandien kalbėti apie verslo ir technologijų kurtu sukuriamas tendencijas jau vėlu, nes šis traukinys seniai pajudėjo. Tie, kurie norėjo kalbėti apie sukuriamas grėsmes ir iššūkius, tada buvo laikomi paranojikais. Belieka įvardyti iššūkius ir naujausias tendencijas.
Lapkričio pabaigoje technologijų kompanijos „Google“ Baltijos šalyse pristatyto vartotojų elgsenos tyrimo išvadose atsispindėjo realybė, kad lietuviai, rinkdamiesi prekes, internetu naudojasi ne ką mažiau nei britai, kurie šiuo atžvilgiu Europoje yra lyderiai. Vis dėlto tautiečiai beveik perpus rečiau tai daro naudodamiesi išmaniaisiais telefonais.
Jeigu yra aiški tendencija, kad vartotojai linkę apie prekę žinoti dar prieš žengdami pro duris, – tik laiko klausimas, kada šis poreikis bus tenkinamas išmaniuoju telefonu. Labai tikėtina, kad kitąmet tokių pirkėjų bus daugiau.
Kaip pastebėjo Baltijos šalių „Google“ plėtros vadovas Vytautas Kubilius, verslas negali nereaguoti į šias tendencijas ir privalo nuolat prisitaikyti prie pokyčių. Bent jau Lietuvos rinkoje šiame kontekste galima laukti dviejų scenarijų. Pirma, prekių kainos įprastose parduotuvėse artės prie parduodamų internetu, nes pirkėjas jau parduotuvėje gali pasitikrinti, už kiek prekę parduoda konkurentai ir kiek ji kainuoja intereneto parduotuvėje. Antra, verslas daugiau dėmesio skirs savo asortimentui pristatyti išmaniuosiuose įrenginiuose. Pastaroji tendencija bus aiškesnė, nes reikalauja mažiau sąnaudų ir iš esmės yra susijusi su verslo plėtra, o ne prisitaikymu prie konkurentų.
„Didieji duomenys“ tik ateina
Kita verslo tendencija, jau įgavusi pagreitį už Atlanto, ateina ir į Lietuvą. Technologijų kompanijos „Blue Bridge Baltic“ generalinis direktorius Zbignevas Gulbinovičius pastebi, kad „didžiųjų duomenų“ (angl. Big Data) analizė kitais metais bus labai svarbi tuose verslo sektoriuose, kur vyksta aršiausia konkurencija. „Verslas apie savo klientus nori žinoti viską, tačiau tam, kad prisitaikytų prie jų įpročių, sukauptus duomenis turi analizuoti. Duomenų kiekis sparčiai auga, tačiau vien „žalių“ duomenų neužtenka, vertę sukuria sukauptos informacijos analizė ir, reaguojant į gautus rezultatus, laiku priimti sprendimai“, – pabrėžia jis.
Darbuotojai gali parnešti virusų
Pasauliniu mastu populiarėja nauja įmonių taikoma politika, kai darbuotojas veiklai naudoja savo įrenginį (angl. Bring Your Own Device). Kalbinti ekspertai pripažįsta, kad tai prisideda prie įmonių efektyvumo, mati darbuotojas dirba su prietaisu, prie kurio yra pripratęs, o bendrovei nereikia pirkti įrangos.
Žinoma, nemokamas sūris yra tik pelėkautuose, taigi ir į Lietuva ateinanti tendencija turi savo pavojų.
„Tendencija yra tikrai ryški, įmonės to negali išvengti. Vis dėlto įrenginiui esant už įmonės perimetro, nebeveikia saugumo nustatymai ir automatiškai kyla grėsmė duomenims“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys.
Jis išskiria dvi problemos puses. Visų pirma, už įmonės ribų kyla grėsmė ne tik verslo duomenų saugumui, bet ir pačiam prietaisui, nes į jį kartu su vartotojo programėlėmis gali patekti virusai. Taip „užkrėstas“ prietaisas patenka į vidinį įmonės tinklą.
Ekspertai kitais metais verslui pataria itin svarbius duomenis koduoti arba laikyti debesyje.
Akli programėlėms
Pernai vien per pirmąjį pusmetį kenksmingų programėlių vienai populiariausių operacinių sistemų „Android“ buvo sukurta daugiau nei per visus 2012 metus. Esant tokiam staigiam šuoliui, tikimasi, kad kitais metais ir vartotojai rizikuos ne tik savo duomenų saugumu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais.
R. Rainys pastebi, kad kitais metais daugės ne tik valstybinių duomenų atakos, bet ir paprastų interneto puslapių, kuriuose yra laikomos išmaniųjų prietaisų programėlės. Pasak eksperto, išmaniuosiuose įrenginiuose yra laikoma privačiausia vartotojų informacija, o patys įtaisai savyje gali kaupti vis daugiau duomenų. Bent jau „Android“ sistema yra atvira ir neturi tam tikrų filtrų, kurie neleistų publikuoti užkrėstų programėlių.
Problema yra ta, kad netaikomi saugumo mechanizmai, kurie tikrintų įkeltas programėles. Kol kas „Android“ nėra pasiūlę apribojimų, kurie sumažintų kenksmingų programėlių skaičių, bet išlaikytų platformos prieinamumą.
„Google Glass“ metai
Kol kas vadinamąsias dėvimas technologijas (angl. wearable technologies) iš didžiųjų kompanijų pasiūlė „Samsung“ ir „Sony“ – rinkai pateikė skubotai sukurtus išmaniuosius laikrodžius. Technologijų ekspertai teigia, kad tai bus rinka, kurioje vyks didžiausi mūšiai, mat yra plati niša.
2014 metais vartotojams bus pateikti pernai sukurti „Google“ išmanieji akiniai. Jie galės fiksuoti vaizdus, bus valdomi balsu, o duomenys bus laikomi debesyje. Būtent pastaroji funkcija sukurs daugiausia diskusijų.
„Google Glass“ nėra pasyvi technologija: kadangi jie sujungti su debesimi, vaizdai ir garsas bus filmuojami ir apdorojami be užfiksuotų žmonių sutikimo. Diskusija prasidėjo jau dabar – JAV atsiranda vis daugiau restoranų, kurie lankytojams draudžia lankytis su šiais išmaniaisiais akiniais. D. Brinas juokavo, kad tai „Google“ gali pakišti koją.
„Pirmieji naudotojai pateks į eismo nelaimes, nes naudos juos vairuodami. Dėl to ekranas ir yra patrauktas nuo pagrindinio matymo lauko. Šis realybės praplėtimas „Google“ duos tik viena: juos į teismą ims padavinėti idiotai, nemokėję akinių naudoti tinkamai“, – interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis.
Technologinių pokyčių laukiama su nekantrumu, tačiau nejučia į juos įsitraukus dažnai pamirštama, kad yra ir „Pink Floyd“ apdainuota kita mėnulio pusė, kurios niekas ir nemato. Naivu tikėtis, kad Naujųjų metų naktį apie tai bus susimąstyta, tačiau tiek verslas, tiek vartotojai turėtų atsipeikėti dar iki Trijų karalių.
