Šie metai Lietuvos kosmoso istorijoje buvo ypatingi – pirmą kartą NASA būstinę pasiekė pirmieji lietuviški palydovai. Šįmet atradimais iš Raudonosios planetos džiugino ir marsaeigis „Curiosity“, sulaukėme ne tokio ryškaus kaip tikėtasi „šimtmečio kometa“ pramintos ISON pasirodymo, o Rusijos Čeliabinsko srities gyventojus stebino nukritęs meteoritas.
Čeliabinsko meteoritas sprogo it atominė bomba
2013-uosius metus su trenksmu pradėjo vasarį Rusijos Čeliabinsko regione nukritęs meteoritas. Nukritus meteoritui į ligonines kreipėsi šimtai žmonių. Dauguma sužeistųjų nukentėjo nuo dūžtančių stiklų šukių.
Tyrimą atlikusi Rusijos mokslų akademija informavo, kad prieš įskriedamas į stratosferą meteoroitas veikiausiai buvo kelių metrų skersmens ir svėrė apie 10 tonų. Dangaus kūnas įskriejo į stratosferą apie 15–20 km per sekundę greičiu ir sprogo maždaug 30–50 km aukštyje.
Meteorito atplaišų atrasta Čeliabinsko, Tiumenės, Kurgano, Sverdlovsko regionuose. Čeliabinske, Čebarkulo ežero lede meteorito atplaiša išmušė 8 metrų skersmens skylę.
Daugeliui Čeliabinsko gyventojų meteorito sprogimas įvarė daug baimės, kilo panika. Iš pradžių žmonės pamatė tik labai ryškų blyksnį, sprogimo banga atkeliavo vėliau. Todėl kai kurie pamanė, kad sprogo atominė bomba.
Dėl įvairių sužeidimų į aplinkinių regionų ligonines kreipėsi per 950 žmonių, iš jų 159 vaikai. Į ligonines paguldyta 112 žmonių, dviejų būklė yra labai sunki.
Marsaeigio „Curiosity“ atradimai: Marse yra vandens
2012 m. viduryje į kosmosą paleistas Marsą tyrinėjantis NASA robotas „Curiosity“ visus 2013 metus buvo kamuojamas gedimų, tačiau, nepaisant jų, džiugindavo ir atradimais iš „Raudonosios planetos“. Šįmet „Curiosity“ nustatė, kad kaimyninės planetos grunte yra vandens. Manoma, kad vanduo sudaro net 2 proc. Marso grunto masės.
Šių metų pradžioje mokslininkai nustatė, kad Marso Geilio krateryje buvo ežeras, o vėliau nustatyta, kad šalia ežero greičiausiai egzistavo ir kitos gyvybės formos. Internautų kalbas kurstė ir įvairios „Curiosity“ atsiųstos nuotraukos.Naujausioje jų matyti į suakmenėjusią iguaną panašus objektas. Marso paviršiuje buvo pastebėta jau maždaug 10–15 gyvūnų.
Lietuviškų palydovų kelionė į NASA būstinę
Šįmet į NASA būstinę buvo nugabenti du lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. Bet jų pakėlimo dar reikės šiek tiek palaukti – gruodžio 19 d. turėjęs įvykti lietuviškų palydovų pakėlimas dėl gedimo Tarptautinėje kosminėje stotyje atidėtas iki sausio vidurio.
Vienas palydovų – „LitSat-1“ yra sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Jis sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. Palydovo misija – „Misija Lituanica 80“. Leidžiant šį palydovą bus bandomas ir pjezo reakcijos mechanizmas.
Kito palydovo – „LituanicaSat-1“ iniciatoriai yra Vytenis Bruzas ir Laurynas Mačiulis. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Skelbiama, kad šio palydovo tikslas – išmėginti lietuvių vystomas technologijas ir testuoti alternatyviuosius energijos šaltinius.
Lietuvos kosmoso bendruomenė tikisi, kad šie palydovai bus tik pirmas Lietuvos žingsnis skverbiantis į kosmoso platybes ir ateityje bus vykdomi gerokai sudėtingesni projektai.
„Kosmoso Ferarrio“ nukritimas į Žemę
Metų pabaigoje Žemę pasiekė 2009 metais Europos kosmoso agentūros paleisto palydovo nuolaužos. Laimei, jos nukrito ties Folklendo salomis ir nieko nesužalojo. Tam, kad sumažintų oro pasipriešinimą, strėlės pavidalo aštuonkampis palydovas turėjo du pelekus – papildomus aerodinaminius stabilizatorius. Todėl savo išvaizda jis labai skyrėsi nuo dėžės formos palydovų ir dėl savo aptakios išvaizdos buvo pramintas „Kosmoso „Ferarriu“.
Buvo tikimasi, kad didžioji daugiau nei toną sveriančio palydovo dalis sudegs tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose. Tačiau Žemės paviršių gali pasiekti maždaug 200 kg svorio palydovo detalės.
„Šimtmečio kometa“ ISON
Atklydėlės iš Orto kometoidų 4,5 mlrd. metų trukusią kelionę vainikavo įsiveržimas į mūsiškę Saulės sistemą. Nors kometos nuolaužos išliko, kometa neteko savo branduolio ir beveik suiro.
2012 m. atrastai kometai ISON kai kurie astronomai pranašavo rekordinį ryškį – manyta, kad ji bus matoma plika akimi ir gali tapti ryškesnė už pilnatį, todėl žiniasklaida spėjo ją pakrikštyti „šimtmečio kometa“. Vis dėlto, ypatingais vaizdais kometa taip ir nepalepino. Pasiekusi artimiausią tašką – perihelį ISON neteko dalies savo branduolio.