Šiandien susiduriame su itin plačiu muzikos pasirinkimu: jei paauglystėje turėjome mėgstamiausią grupę, dabar turime po keletą labiau patinkančių kiekvieno muzikos stiliaus atstovų. Kadangi grotuvus galime nešiotis visur, muzikos albumai mums greitai įkyri. Nepraėjus nė mėnesiui po albumo išleidimo, jau ieškome, kaip papildyti savo grojaraštį naujovėmis, o prie senojo mėgstamojo albumo sugrįžtame dar po keleto mėnesio, užplūdus nostalgijai.
Tokia muzikos įvairovė ir specializacija susijusi su lengvesniu priėjimu. Bet kurioje pasaulio dalyje esantys žmonės, turintys interneto prieigą, gali prisikapstyti iki giliausių undergroundinės muzikos klodų. Muzikantai gali nebesitaikyti prie gimtojo kaimo rinkos, o tikėtis užkariauti visą pasaulį. Beje, norint kurti muziką visai nebūtina turėti pučiamųjų orkestro ar net pianino: jūsų instrumentu gali būti nešiojamasis kompiuteris, jei jame įdiegsite tam tikrą programinę įrangą. Ar tai reiškia, kad visi galime tapti superžvaigždėmis ir kitų superžvaigždžių gerbėjais nė neišlipę iš lovų?
Bet neskubėkime: ne visada artimi dalykai yra lengvai pažinūs dalykai. Jei nuo ryto iki vakaro klausomės muzikos, dar nereiškia, kad gerai ją suprantame arba kad lengvai sukurtume žymiai geresnę dainą, negu dabar grojanti radijo topuose. O ką daryti, norint ką nors suprasti? Na, pradžiai galime užduoti du susijusius klausimus: „Kaip tai sudaryta?“ ir „Kaip tai atsirado?“.
Muzika tapo tokia, kokia yra dabar, įvairių technologijų pagalba. Technologijos iki šiol esmingai veikia tiek muzikos pasiekiamumą, tiek muziką apskritai: argi nesusierzinate, kai sugenda garso kolonėlės arba kai dingus interneto ryšiui nebegalite pasiekti mėgstamos muzikos internete? O nuo ko prasidėjo iki šiol besitęsiantis muzikos ir technologijų romanas?
Muzikos technologijų bei profesionalių garso įrangų specialistas, muzikos prekių parduotuvės „Midiaudio“ direktorius Dalius Nomicas sako, kad vieno svarbiausio muzikos industrijai išradimo išskirti neįmanoma: „Vienas be kito nelabai galėjo atsirasti ir kiekvienas įdėjo svarų indėlį į muzikos pramonės vystymąsi.“ Žinoma, atradimai nepadaromi vakuume: naujovės sąlygoja vienos kitas, naujesni išradimai išstumia senesnius, senesnieji vėliau grįžta patobulinti (arba ne)... Bet nejaugi negalime rasti jokių svarbiausių tendencijų šiuose vienas kitą veikiančiuose mokslo ir meno laukuose?
D. Nomico nuomone, prie muzikos vystymosi labiausiai prisidėjo visi pirmieji atradimai elektros srityje. „Elektroninių prietaisų – lempos, puslaidininkių – išradimas. Garso stiprinimo ir perdavimo technologijų išradimai – mikrofonas, garsiakalbis, elektrinių signalų stiprintuvai, signalo perdavimas radijo bangomis...“ – vardina D. Nomicas. Taigi gebėjimas dideliais atstumais perduoti elektrinį signalą sudarė sąlygas radijo bei televizijos imtuvų atsiradimui. O kad priėmęs signalą aparatas galėtų jį ir ištransliuoti, buvo reikalingas garsiakalbis bei kiti nauji išradimai.
Už garso stiprinimą ir perdavimą ne ką mažiau svarbūs ir kiti gebėjimai: „Garso įrašymo ir atkūrimo technologijų išradimai, elektroninių skaitmeninių kompiuterių sukūrimas, PCM – metodas, leidžiantis analoginį signalą paversti skaitmeniniu...“ – vardina D. Nomicas. Šiuolaikinės technologijos esmingai susijusios su išradimais, padarytais prieš 50–100 metų. Bet ar tai reiškia, jog užtenka stropiai lankyti fizikos pamokas, kad žinotum, iš ko sudaryta muzika? Žinoma, ne: muzikos technologijos nenustojo vystytis, jos nuolatos tobulinamos, atnaujinamos... Muzikos technologijos – įdomus ir sudėtingas pasaulis. Tačiau įgijus kad ir elementariausias žinias apie muzikos kūrimą sunku susilaikyti nepamėginus kurti muzikos pačiam...
Norint suprasti, kas yra kas muzikos pasaulyje, kaip dabar įrašomas ir miksuojamas garsas, kaip veikia modernios garso apdirbimo technologijos, gruodžio 7 d. (šeštadienį) kviečiame į Kaune vyksiantį seminarą „Naujausios muzikos technologijos“ iš seminarų ciklo „Technologijos, pakeitusios muzikos industriją“.
Renginys nemokamas.
Renginys yra finansuojamas pagal Viešosios įstaigos Socialinių inovacijų instituto vykdomą projektą „Mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo ir gebėjimų ugdymo sistema“ (VP1-3.2- ŠMM-02-V -02-004), kuris finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-3.2- ŠMM-02-V „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.
Daugiau informacijos ir registracija: http://mokslasirmenas.lt