Populiarus socialinis tinklas „Facebook“ tampa vis labiau nepageidaujamas ministerijose. Užsienio reikalų ministerijos pastate liko vos keletas kompiuterių, iš kurių galima prisijungti prie jo, iš kitų priėjimas uždraustas. Šiuo socialiniu tinklu jau kurį laiką negali naudotis ir dauguma Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų.
Populiarus socialinis tinklas „Facebook“ tampa vis labiau nepageidaujamas ministerijose. Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastate liko vos keletas kompiuterių, iš kurių galima prisijungti prie jo, iš kitų priėjimas uždraustas. Šiuo socialiniu tinklu jau kurį laiką negali naudotis ir dauguma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų.
Tinklai tapo pernelyg apkrauti
Užsienio reikalų ministro patarėjos Rasos Jakilaitienės teigimu, toks žingsnis žengtas dėl tinklo apkrovimo.
„Kiekvienais metais stebima tinklo apkrova ir atitinkamai koreguojama galimybė jungtis prie puslapių, nesusijusių su darbu“, – portalui 15min.lt paaiškino ji. Remiantis statistika, apribojus prisijungimą prie tokios informacijos, apkrova stipriai sumažėja.
„Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu ministerijos tinklai labai apkrauti, – nurodė R. Jakilaitienė. – Duomenų perdavimas ir pasikeitimas jais užtrunka ilgiau, todėl nuspręsta labiau nei įprasta riboti priėjimą iš darbo vietos prie internetinių puslapių, tiesiogiai nesusijusių su darbu.“
URM atstovė atkreipė dėmesį, jog kiekviena įstaiga ir organizacija pati sprendžia, kokiomis prieigomis ir puslapiais neleidžiama naudotis darbo vietoje. „Ministerija turi „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras. Darbuotojai, atsakingi už jų pildymą, turi prisijungimus“, – pridėjo R. Jakilaitienė.
Prieina tik viešųjų ryšių specialistai
KAM tokia tvarka galioja jau seniai. Kaip portalą 15min.lt informavo Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė, prieiti prie „Facebook“ gali tik viešųjų ryšių specialistai.
Priėjimas prie socialinio tinklo, jos žodžiais, ribojamas dėl daugelio priežasčių: ir dėl nepageidaujamo interneto resursų naudojimo, ir dėl darbo laiko švaistymo pašaliniams reikalams.
O viešųjų ryšių specialistai „Facebook“ išnaudoja aktyviai, mat vertina jį kaip informacijos kanalą ir puikią viešinimo galimybę.
Įmonių produktyvumas krenta
Diskusija, ar darbo vietoje leisti naudotis tokiais socialiniais tinklais, kaip „Facebook“, „Twitter“ ar „Google+“, verda nuo pat jų atsiradimo dienos.
Tinklalapyje statista.com buvo paskelbta, jog penktadalis amerikiečių dėl techninių apribojimų darbe negali naudotis „Facebook“, kad nebūtų atitraukti nuo tiesioginių pareigų.
Prieš trejus metus kompanijos „Robert Half Technology“ atliktas tyrimas parodė, kad 54 proc. JAV įmonių darbo metu neleidžia savo žmonėms naršyti socialiniuose tinkluose. Penktadalis iš 1,4 tūkst. bendrovių leido jais naudotis tik darbui, o 16 proc. leido ribotą naudojimą asmeniniais tikslais. Vos kas dešimta įmonė neriboja priėjimo prie socialinių tinklų, rašė idg.com.
„Naudojimasis socialiniais tinklais gali nukreipti darbuotojų dėmesį nuo svarbiausių prioritetų, taigi suprantama, kodėl kompanijos riboja priėjimą prie jų“, – tuomet pažymėjo „Robert Half Technology“ vadovas Dave'as Willmeris. Tiesa, jis pripažino, kad kai kuriose srityse socialiniai tinklai gali kaip tik praversti verslui.
2008-aisiais kompanija „Nucleus Research“ nustatė, kad naršyti „Facebook“ leidžiančių įmonių produktyvumas krenta 1,5 proc. Keturi penktadaliai tirtų įmonių darbuotojų, turinčių puslapį šiame tinkle, prisipažino besilankantys jame darbo valandomis.
Kitas tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė jaunų profesionalų nedirbtų kompanijoje, kuri draudžia naudotis socialiniais tinklais. Tačiau net 67 proc. darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose jie turėtų būti uždrausti.
Jungtinės Karalystės darbo skelbimų tinklalapis „Reed“ prieš dvejus metus išsiaiškino, kad tik trečdalis darbuotojų (daugiausia – rinkodaros (44 proc.) ir informacinių technologijų (43 proc.) specialistų) šioje šalyje gali naršyti „Twitter“, „Facebook“, „LinkedIn“ ir panašiuose tinkluose. Bemaž trečdalyje įmonių prieiga prie socialinių tinklų buvo uždrausta, o du trečdaliai darbuotojų prie jų jungdavosi per mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, rašė mediabistro.com.
Laiko švaistymas – ne „Facebook“, o konkretaus žmogaus problema
Tačiau internete pilna argumentų, kodėl socialinių tinklų nereikėtų drausti – tai esą neefektyvu. Kaip neseniai tinklalapyje businessmanagementdaily.com atkreipė dėmesį Jonas Hymanas, taip skatinamas nepasitikėjimas, darbuotojai stokoja palaikymo ir jaučiasi atskirti, ypač jauni žmonės.
Pasak autoriaus, gyvename mobiliųjų įrenginių laikais, todėl naivu tikėtis, kad darbuotojai negalės naudotis „Facebook“, „Twitter“ ar „Instagram“.
Užuot draudus lankytis socialiniuose tinkluose, J. Hymanas siūlo kaip tik tai paskatinti ir jų nelaikyti dėmesio reikalaujančia problema. Naršymą „Facebook“, jo įsitikinimu, reikėtų laikyti įprastu elgesiu, o jei tai trukdo vienam ar kitam darbuotojui atlikti savo pareigas, – šio konkretaus žmogaus, bet ne apskritai visos įmonės problema.
Britų ir amerikiečių verslininkas, knygų autorius Andrew Keenas tinklalapyje cnn.com cituoja vienu įtakingiausių IT protų laikomo Viveko Wadhwos žodžius, esą socialinių tinklų draudimas rodo smegenų mirtį.
Draudimas esąs archaiška idėja, jis tolygus savęs nugalėjimui. Naršymas socialiniuose tinkluose yra šiuolaikinė kavos pertraukėlė, įtampos malšinimo priemonė, naujienų šaltinis, bendravimo su bičiuliais ir savo tapatybės kūrimo būdas. Daugelio užduočių vienu metu atlikimas esą suteikia naudos. Galų gale socialiniai tinklai skatina darbuotojų produktyvumą, nes atveria jiems akis: ne tik padeda išspręsti įvairias problemas, bet ir skatina raštingumą, mąstyti savarankiškai.
„Spot On Public Relations“ direktorius Alexanderis McNabbas tinklalapyje gulfbusiness.com tvirtina, kad ne „Facebook“ švaisto laiką, o žmonės. Prieš socialinius tinklus buvo kortų žaidimai, anksčiau – asmeniniai skambučiai arba vėpsojimas pro langą. Anot jo, kiekvienam darbo metu reikalingas gryno oro gurkšnis – ar pora juokelių prie kavos automato, ar pabendravimas su draugais virtualioje erdvėje.
