Kada nors esate netyčia pametęs litą? Apmaudu – ne tas žodis. Bet pabandykite įsivaizduoti, kaip dabar jaučiasi vienas jaunas pilietis, pametęs 19 mln. litų. Tiksliau, ne „pametęs“, o „išmetęs“. Į šiukšlių konteinerį. Šio turinys atsidūrė vietos sąvartyne.
Kada nors esate netyčia pametęs litą? Apmaudu – ne tas žodis. Bet pabandykite įsivaizduoti, kaip dabar jaučiasi vienas jaunas pilietis, pametęs 19 mln. litų. Tiksliau, ne „pametęs“, o „išmetęs“. Į šiukšlių konteinerį. Šio turinys atsidūrė vietos sąvartyne.
IT darbuotojas iš Jungtinės Karalystės Džeimsas Hauelsas (James Howells) 2009 m. ėmėsi išmintingo reikalo – pradėjo „kalti“ ir kaupti virtualią „Bitcoin“ valiutą (tada apie tokią dar mažai kas tebuvo girdėjęs). Pilietis sukaupė įspūdingą 7,5 tūkst. „bitkoinų“ kapitalą, tačiau mergina paliepė jam liautis kvailioti, nes jo nešiojamasis kompiuteris „kalant bitkoinus“ pernelyg garsiai ūžia.
Niekis? Šiandien, kai vieno „bitkoino“ vertė siekia apie 1 tūkst. JAV dolerių, Dž. Hauelso kapitalas siektų 7,5 mln. JAV dolerių (19 mln. litų). Dž. Hauelsas tada padarė pirmą didelę klaidą – paklausė savo merginos. O šiemet vyrukas kaip reikiant susimovė dar kartą: standųjį diską su minėtu virtualios valiutos kapitalu išmetė į šiukšlių konteinerį.
Ta antroji klaida, beje, dviguba: Džeimsas 2010 m. netyčia „palaistė“ savo kompiuterį limonadu. Jam užteko proto išsiimti standųjį diską, ir likusią „skenduolio“ dalį parduoti detalių supirkimo „taške“. O po trejų metų, namuose surengęs „visuotinio apsivalymo“ akciją, vyrukas standųjį diską tiesiog išmetė į šiukšlių dėžę. 7,5 mln. JAV dolerių dabar guli keliasdešimties centimetrų gylyje po šiukšlėmis vietos sąvartyne. Tame standžiajame diske liko slaptažodis nuo prieigos prie solidaus „bitkoinų“ kapitalo.
„Žinot tą jausmą, kai prieš ką nors išmetant į šiukšlių dėžę, pamanai, kad galbūt to nereikėtų išmesti? Tąsyk aš irgi taip pagalvojau, – pasakoja Dž. Hauelsas. – Dabar tiksliai nepamenu, kada išmečiau tą standųjį diską. Kažkada nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 10 d. Labiausiai tikėtina – liepos vidury.“
Ką padarė, britas suvokti pradėjo tik praėjusį penktadienį. Nuo tada savo namus apvertė aukštyn kojom – mėgino surasti standųjį diską, nes tikėjosi, kad jo neišmetė. Po to išnaršė visas skaitmenines laikmenas (USB ir t. t.), vildamasis, kad kažkur išsaugojo atsarginę bylos su slaptažodžiu kopiją.
Deja...
Džeimsas net buvo nuėjęs į sąvartyną ir savo istoriją trumpai papasakojo sąvartyno darbuotojams (trečia didelė klaida? Ir britiška „12 kėdžių“ versija?). „Vienas įsisodino į sunkvežimį ir nuvežė mane į sąvartyną, – prisiminimais dalijasi buvęs virtualus milijonierius. – Ten – geros futbolo aikštės teritorija šiukšlių. Tas vyrukas paaiškino, kad per 3–4 mėn. tas „stadionas“ padengiamas 90–120 cm naujų šiukšlių sluoksniu...“
Kitaip tariant, tie 7,5 mln. JAV dolerių dabar nepriklauso niekam. Mat Dž. Hauelsas neišgali nusamdyti ieškotojų komandos (policijos skyriuje jam paaiškino, kad reikėtų 15 žmonių paieškoms, dviejų kasėjų ir įrangos bei apsaugos priemonių) ir perrausti Doksvėjaus sąvartyną skersai, išilgai. Net jei jis tai galėtų padaryti, išmesto standžiojo disko jis, ko gero, nerastų.
„Dabar aš esu tokios būsenos, kad lieka arba juoktis, arba verkti, – nevykusiai savo situaciją dienraščiui „The Guardian“ nusakė nelaimingasis. – Kodėl dabar nesu sąvartyne su kastuvu? Tiesiog suvokiu, kad niekad to standžiojo disko nerasčiau.“
Nustojęs „kalti“ virtualią valiutą 2009 m., Dž. Hauelsas tuo nesidomėjo. „Žinot, tada turėjau porą mažamečių vaikų, neturėdavau progų susikaupti. Reikėdavo imtis ir namų ruošos, tad apie „bitkoinus“ visiškai užmiršau ir neprisiminiau kelerius metus, kol apie juos pradėta pasakoti per žinias.“
Lobių ieškotojo dėmesio! Standusis diskas su 7,5 mln. JAV dolerių turėjo atsidurti Doksvėjaus (Dockways) sąvartyne netoli Niuporto (Newport), Velse.
