Kai kalba pakrypsta į didžiausias muzikos platformas pasaulyje, neabejotinai minimi tokie garsūs vardai, kaip „YouTube“, „iTunes“, „Spotify“ bei... „SoundCloud“. Būtent pastaroji garso įrašų talpinimo „debesyje“ paslauga yra vienas iš pagrindinių ir geriausių pasirinkimų pradedančiųjų muzikantų muzikos platinimui. 
Kai kalba pakrypsta į didžiausias muzikos platformas pasaulyje, neabejotinai minimi tokie garsūs vardai, kaip „YouTube“, „iTunes“, „Spotify“ bei... „SoundCloud“. Būtent pastaroji garso įrašų talpinimo „debesyje“ paslauga yra vienas iš pagrindinių ir geriausių pasirinkimų pradedančiųjų muzikantų muzikos platinimui. Paprastumas ir mobilumas yra didžiausi „SoundCloud“ privalumai. Tačiau kas šią paslaugą iš tikrųjų padarė tokia sėkminga: gerai apgalvoti sprendimai ar buvimas reikiamoje vietoje reikiamu metu?
Spalio pabaigoje „Disrupt Europe“ vykusio interviu metu „SoundCloud“ įkūrėjas ir vadovas Alexanderis Ljungas pasidžiaugė, kad jo įgyvendinta platforma jau naudojasi per 250 milijonų vartotojų, nors dar birželį šis skaičius siekė 200 mln. Tai reiškia, kad kas mėnesį prie „SoundCloud“ vidutiniškai prisijungia apie 12,5 mln. naujų vartotojų.
Tokia statistika rodo, kad dar 2008-ais metais pristatyta platforma iš startuolio (angl. – startup) statuso jau seniai konfigūravosi į interneto muzikos platformą. Gal ne didžiausią, bet iki tokios „SoundCloud“ nedaug trūksta.
Daugelis gali sakyti, kad vokiečių sukurtas ir pristatytas muzikos „debesis“ tokį populiarumą, koks yra dabar, pasiekė dėka dosnių Vokietijos investuotojų, kitaip dar vadinamų verslo angelais. Taip, iš dalies tame tiesos yra. Tačiau įdomu yra tai, kad pirmosios investicijos „SoundCloud“ sulaukė tik įrodęs rimtus ketinimus nuversti iki tol internete karaliavusius muzikos milžinus.
Pirmasis „SoundCloud“ kelią pastojo „MySpace“ (kurį dabar apsiėmė gaivinti populiariosios muzikos atlikėjas J. Timberlake‘as). Ir buvo nušluotas. Galimybė įrašinėti garso įrašus iškart juos talpinant į internetą ir paskui itin paprastai ir patogiai dalintis jais su gerbėjais tapo raktu į sėkmę. O kur dar platus suderinamumas su kitomis interneto paslaugomis. Štai neseniai „SoundCloud“ vartotojams buvo leista albumų viršelius muzikos kūriniams priskirti tiesiai iš „Instagram“ nuotraukų lobyno.
Sakyti, kad „SoundCloud“ „prasimušė“ dėka muzikos platinimo būdų internete nebuvimo būtų neteisinga. 2008-aisiais tiek „YouTube“, tiek „MySpace“ buvo pagrindinės tokio tipo paslaugos. Be to, „MySpace“ kartu buvo ir platus socialinis tinklas, sutraukdavęs didžiulius srautus vartotojų it „Facebook“ pirmtakas. Tačiau šių grandų nebūtų pavykę įveikti (na, prisipažinkime, „YouTube“ ir neįveiktas, bet juk „SoundCloud“ orientuotas šiek tiek į kitokius vartotojus), jei nebūtų sugalvotos naujos, vartotojams reikalingos funkcijos.
„Sukurkite gerą produktą ir iškart pajusite poveikį“, – sėkmės paslaptį atskleidė A. Ljungas. Regis, šiuo receptu pasinaudojo ir jis pats. Telieka laukti ir stebėti, kada „SoundCloud“ pasieks 300 mln. vartotojų ribą ir kaip bandys atsilaikyti prieš interneto muzikos rinkoje esančius konkurentus.
