Dar praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje įvyko reklamos revoliucija. Buvo pradėta rodyti laida su Rolandu Kazlu „Nekenčiu reklamos“. Tai buvo garsiausias patrankos šūvis kovojant su reklama. Ar šiandien galima tikėtis drąsesnių žingsnių? Žinoma, ši laida nebuvo nukreipta prieš reklamą ir niekas su reklama, bent jau garsiai, nekovoja. Vis dėlto internetas, leidęs susikurti naujoms verslo nišoms, tokioms kaip elektroninė prekyba, programėlių pardavimas, lėšų projektams rinkimas, dalijimosi platformos, šiandien atsiriekia savo dalį.
Dar praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje įvyko reklamos revoliucija. Buvo pradėta rodyti laida su Rolandu Kazlu „Nekenčiu reklamos“. Tai buvo garsiausias patrankos šūvis kovojant su reklama. Ar šiandien galima tikėtis drąsesnių žingsnių?
Žinoma, ši laida nebuvo nukreipta prieš reklamą ir niekas su reklama, bent jau garsiai, nekovoja. Vis dėlto internetas, leidęs susikurti naujoms verslo nišoms, tokioms kaip elektroninė prekyba, programėlių pardavimas, lėšų projektams rinkimas, dalijimosi platformos, šiandien atsiriekia savo dalį.
Vasarą savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie „Google“ pradėtus taikyti „Gmail“ skirtukus, kurie filtruoja gautus laiškus ir suskirsto juos į reklamų ir socialinių tinklų kategorijas. Kalbinti Lietuvos elektroninės prekybos atstovai teigė nematantys grėsmės, kad liks nepastebėti klientų.
Šįkart rašome apie kiek kitokį elektroninės komercijos „priešą“. Radikalesnį, bet ne tokį populiarų.
Revoliucija iš apačios
Sutuoktiniai Michealas ir Katie Gundlachai sukūrė programą „AdBlock“. Kol kas asmeninių kompiuterių versija yra populiariausias „Chrome“ naršyklės įterpinys ir, kaip teigia leidėjai, juo jau naudojasi kiek daugiau nei 20 mln. vartotojų. Jį galima parsisiųsti nemokamai arba už savo pasirinktą sumą.
Programos principas yra labai paprastas – ji blokuoja visą reklaminį turinį interneto tinklalapiuose. Pagrindiniai skirtumai tarp „AdBlock“ ir „Gmail“ skirtukų yra tai, kad pirmojo vartotojas pats renkasi naudoti programą ir visas reklaminis turinys yra tiesiog nerodomas.
Programa taip pat blokuoja visas reklamas, kurios be pasirinkimo rodomos „YouTube“ svetainėje.
Formuoja reklamos kultūrą
Tiesa, programos kūrėjai šioje rinkoje yra ne vieni. Vokietijoje įsikūrusi kompanija „eyeo“ išleido interneto naršyklėms skirtą įskiepį „AdBlock Plus“. Tai yra anksčiau tik „Firefox“ naršyklėje veikęs įterpinys. Šiandien „AdBlock Plus“ veikia ir „Chrome“ bei „Opera“ naršyklėse. Leidėjai teigia, kad programa jau yra parsiųsta 200 mln. kartų.
Esminis skirtumas nuo „AdBlock“ yra tai, kad čia veikia specialus baltasis sąrašas. Jame nurodyti kriterijai, kuriais remiantis reklama nėra blokuojama.
Bendras abiejų programų kriterijus yra tai, kad reklama turėtų būti pastebima, tačiau lengvai ignoruojama. Pagal taisykles, kurias turėtų atitikti reklama, ji neturi būti priverstinė, kad naršančiajam nereikėtų jos išjungti vos pastebimomis piktogramomis, ji turi būti begarsė, o reklaminės juostos turėti kuo mažiau judančių elementų.
Pajamų šaltinio nenutrauks
Nereikia būti interneto rinkodaros specialistu, kad suprastum, jog tinklalapiai yra palaikomi pajamų iš reklamos. „AdBlock Plus“ išimčių sąraše atsiduria smulkūs interneto puslapiai ir tinklaraščiai.
Kitiems reikia pristatyti savo reklamos turinį, kuris yra peržiūrimas „eyeo“ komandos. Pastarąją sudaro 27 tūkst. savanorių ir darbuotojų visame pasaulyje. Tuomet per 10 dienų yra pateikiamas atsakymas su rekomendacijomis arba tiklalapis yra įtraukiamas į baltąjį sąrašą ir jo reklaminis turinys nėra blokuojamas.
Pasirodė gandų, kad įmonės gali nusipirkti vietą baltajame sąraše, tačiau tiek „AdBlock“, tiek „AdBlock Plus“ atstovai tokią informaciją neigia.
Lietuvos reklamdaviai Dievo ausyje
Tiek minėtu „Gmail“ reklaminio turinio, tiek jo blokavimo atvejais Lietuvoje didelių pokyčių nematyti. To nejaučia nei reklamos tiekėjai, nei portalų vadovai. „Nejaučiame tokio pobūdžio reklaminio turinio programų įtakos DELFI grupės portaluose. Tokių, kurie naudoja reklaminio turinio blokavimo programas, preliminariai gali būti 2–3 proc.“, – teigė „Delfi“ grupės pardavimo vadovas Vytautas Benokraitis.
Identiškos pozicijos laikėsi ir savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti portalo „15min” generalinis direktorius Tomas Balžekas ir interneto portalų grupės „tiPRO“ direktorius Elvijus Gudžiūnas. „Nėra daug reklamą blokuojančias programas naudojančių asmenų, taigi nėra kuriama atitinkama reklamos strategija Lietuvoje“, – komentavo pastarasis.
Yra būdų apeiti
Vis dėlto blokuojančios programos reklamos užsakovams nuostolių neatneš, tačiau tai priklauso nuo svetainėse naudojamos reklamos pateikimo platformos.
„Reklaminės pozicijos yra leidžiamos per specialiai tam skirtą reklamos paleidimo sistemą. Tokiu atveju, kai interneto vartotojas yra įsidiegęs panašaus tipo programas, reklamos paleidimo sistema jokios reklamos tiesiog netransliuoja ir užsakovas niekuo nerizikuoja, nes moka tik už tuos parodymus, kurie realiai yra ištransliuojami“, – tikino V. Benokraitis.
Blokavimą nesunku apeiti, tačiau tuomet nukentėtų matavimo duomenys, kurie yra pagrindinis rodiklis užsakovams renkantis portalus, kuriuose norėtų reklamuoti savo prekes ir paslaugas.
„Apeiti reklamos blokavimą galima, jei ji yra integruojama į svetainę, bet nerodoma per reklamos platformą. Taip reklamos neatpažins blokuojančios programos ir ji bus matoma, tačiau nukentės reklamos matavimo kokybinis rodiklis”, – aiškino E. Gudžiūnas.
Reikia diversifikuoti turinį
Jis taip pat pasakojo, kad yra tokių tinklalapių, kuriuose „AdBlock“ naudotojai turi susimokėti už turinį. Tam tikra prasme tai tampa kompensacija už prarastas reklamos pajamas. Žinoma, pats apmokėjimo procesas nėra labai paprastas, o interneto laisvės akivaizdoje toks tinklalapis pasmerktas būti nepopuliarus. Tiek E. Gudžiūnas, tiek V. Benokraitis sutiko, kad pačią reklamą galima integruoti bei sieti ir su tinklalapių turiniu.
„Tai leidžia pasiekti žymiai geresnius kampanijos rezultatus, o interneto vartotojas tokią reklamą vertina kaip naudingą informaciją“, – teigė pastarasis. E. Gudžiūno teigimu, kol dar reklamos blokavimas nepasiekė didesnio masto, verslas gali diversifikuoti pajamų šaltinius. Vienas iš tokių būdų yra vidinių paslaugų diegimas kaip tam tikrų straipsnių ar vaizdo įrašų apmokestinimas.
Kol kas Lietuvoje tai sunkiai įsivaizduojama, nes bene visą Lietuvos naujienų skaitytojų auditoriją yra užėmę bent penki portalai, taigi daugiausia neteks tas, kuris pirmasis pristatys mokamą turinį.
Lietuva buvo įvardyta kaip sparčiausiai interneto tinklą plečianti valstybė, tačiau mūsų tautiečių pakantumas reklamai nemažėja.
