Šių metų lapkričio pradžioje Kinijos birža „BTC China“ išsiveržė į lyderio poziciją pagal prekybą virtualia „Bitcoin“ valiuta (skaičiuojant paskutinių 30 dienų apyvartos vidurkį), nors dar spalio pabaigoje pagal minėtą rodiklį ji buvo tik trečioje vietoje.
Juaniais sudaromiems „Bitcoin“ pirkimo ar pardavimo sandoriams jau tenka daugiau kaip trečdalis kriptovaliutos apyvartos, ir būtent sandoriai juaniais stumia virtualios valiutos kainą į viršų: per pastarąsias keletą savaičių sparčiai augusios kainos jau viršijo 350 JAV dolerių, nors vasarą ir rudenį virtualios valiutos kursas buvo apie 100 JAV dolerių.
Ankstesni apyvartos lyderiai „Mt. Gox“ ir „BitStamp“, įsikūrę atitinkamai Japonijoje ir Slovėnijoje, analogiškus sandorius sudaro JAV doleriais, kaip ir BTC-E platforma. „Mt. Gox“ skyrius, sandorius sudarantis eurais, užima penktą vietą (žr. pateiktą lentelę, kurios duomenys iš „BitcoinCharts“ svetainės paimti lapkričio 12 d. ryte).
Akivaizdu, kad „Bitcoin“ likvidumo padidėjimas parodo augančią šios mokėjimo priemonės paklausą Kinijoje. Bet kodėl šis susidomėjimas auga taip sparčiai?
„Business Week“ skelbtame reportaže Hong Konge įsikūrusios investicinės įmonės „BOCI Securities“ vadovas Peteris Puckas teigia, kad finansų ir nekilnojamojo turto rinkos Kinijoje dar nėra pakankamai išvystytos. Žmonės nepasitiki šiomis rinkomis, todėl nauji patrauklaus pajamingumo investiciniai įrankiai sukelia nemenką ažiotažą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Kinijoje taip pat karštligiškai buvo investuojama į „Pu Erh“ arbatas.
Skirtingai nei kolegos amerikiečiai, kurie neseniai suėmė „Silk Road“ įkūrėją, Kinijos pareigūnai nededa ypatingų pastangų kovai su virtualios valiutos plitimu. Pavyzdžiui, spalio 14 dieną didžiausias Kinijos paieškos portalas „Baidu“ paskelbė, kad jis priims „Bitcoin“ kai kurių savo paslaugų apmokėjimui. Vargu ar „Google“ išdrįstų žengti tokį žingsnį. Dar daugiau – susidaro įspūdis, kad virtualios valiutos populiarumas dirbtinai didinamas. Kaip teigia Jonathanas Tyurrelas, vienas kompanijos „Metal Air“ (kuri specializuojasi dirbti su „Bitcoin“) įkūrėjų: „Ji (valiuta) rodoma per Kinijos TV, pasakojama, kaip verslas gali ją naudoti atsiskaitymams.
Mažai tikėtina, kad Kinijos valdančioji partija galėtų ją patvirtinti oficialiai, bet be jos sutikimo, vargu, ar tai būtų buvę įmanoma“. Tokiu būdu į rinką yra įleidžiama doleriui alternatyvi valiuta. Be to, kaip rašo „Business Insider“, Kinijos vyriausybei tiesiog patinka stebėti desperatiškas JAV priežiūros institucijų pastangas kovoti su „Bitcoin“.
Tikėtina, kad „Bitcoin“ kol kas nepatenka į Kinijos priežiūros institucijų akiratį. Vyriausybė yra labiau susirūpinusi dėl lėtėjančios ekonomikos ir socialinio stabilumo šalyje. Tol, kol virtualia valiuta naudojasi ne per daug žmonių, valdžios institucijos ją ignoruos, teigia Edwardas Au iš „Deloitte“ Kinijoje: „Kinijos vartotojams „Bitcoin“ naudojimo privalumas – tai laisvė. Jie gali kažką padaryti be valdžios institucijų leidimo“. Vieno investuotojo į „Bitcoin“, Patricko Lino, nuomone, „Bitcoin“ pasaulis Kinijoje – tai Laukiniai Vakarai. Nėra reguliuojančio įstatymo, tačiau yra galimybės ir rizika.
Tuo tarpu, kol Kinijos valdžia neatkreipė dėmesio į „Bitcoin“, hipsterių stiliaus užeiga „Cafe&Bar 2nd place“ Pekino studentų rajone pirmoji pasaulyje pradėjo atsiskaitymus ne tik tradicine, bet ir virtualia valiuta ir tai įvyko tuo pačiu metu, kai Kanadoje pasirodė pirmasis „Bitcoin“ „bankomatas“.