Studentams artėja egzaminų sesija. Iki jos pradžios pristatomi mokslo darbai, kuriuos dažnas daugiau ar mažiau „paįvairina“ svetimomis mintimis. Tačiau jau nuo 2012 metų Lietuvoje veikia plagiato aptikimo sistema plag.lt. Gali kilti klausimas – ar žmogus geba apgauti kompiuterį, ar pastarasis efektyvus aptinkant plagiatą?
Sistemos kūrėjai atsako, kad žmogus, be abejonės, yra gudresnis, bet be plagiato sistemų plagiatas iki tol buvo nesustabdomas.
Naujausios technologijos
Pasaulyje plagiato aptikimo sistemos veikia jau 10 metų, tačiau per šį laiką smarkiai pažengė į priekį. Tekstinių sutapimų aptikimas atliekamas „fingerprints“ technologijos pagrindu, skiriasi tik algoritmo kalibravimo parametrai bei lyginamosios bazės formos. Tačiau būtent smulkmeniški skirtumai neleidžia dėti lygybės ženklo tarp visų sistemų.
Baziniams algoritmams visiškai nesudėtinga aptikti „copy paste“ plagiatą, todėl praktiškai galite būti tikri, jog tiesiog nukopijuotą tekstą lietuviška sistema aptiks be didesnių kėblumų. Tačiau plag.lt atstovai tvirtina, kad jų sistema nėra tik bazinių funkcijų rinkinys – ji taip pat „paįvairinta“ pačių sukurtomis išmaniosiomis technologijomis, kurios, pavyzdžiui, leidžia aptikti net ir perfrazuotą tekstą. „Galite keisti žodžius, sakinius vietomis – sistema vis vien atliks savo darbą“, – teigė vienas sistemos kūrėjų Chorstas Klausas.
Plagiavimo sistemos Lietuvoje
C. Klausas pažymi, kad Lietuvoje be plag.lt veikia ir kitos – mažesnės – plagiato aptikimo sistemos. Anglų kalbos darbai tikrinami privačia užsieniečių kurta sistema. Savo sistemą turi ir Vilniaus universitetas. Plagiato aptikimo sistema naudojasi ir M. Romerio universitetas.
Plag.lt gali susitvarkyti su dideliais dokumentų kėlimo pikais per atsiskaitymus. Paradoksalu, tačiau kai kurių prestižinių universitetų plagijavimo sistemos šiuo laikotarpiu yra išjungiamos, nes paprasčiausiai užlūžta nuo dokumentų kiekio.
Plagiavimo sistemos užsienyje
Nors plagiato sistemų pasaulyje sukurta apie 20, daugelis jų orientuojasi į dideles kalbines rinkas – anglų, prancūzų, ispanų, o mažesnės kalbinės grupės dažnai lieka be dėmesio. Tad lietuviška sistema yra išimtis netgi pasauliniu mastu – mažoms tautoms sukurtų sistemų galima priskaičiuoti ant pirštų.
Plagiato aptikimo sistemas savo reikmėms kuria ir aukštosios mokyklos. Tačiau tokių sistemų yra labai mažai dėl jų riboto pritaikomumo. Taip yra todėl, kad tokios sistemos naudojasi žymiai mažesne duomenų baze, negu gali pasiūlyti privačios sistemos. Todėl pasaulyje vyrauja tendencija palikti plagiato sistemų kūrimą privačiam kapitalui – būtent privačios sistemos yra populiariausios visame pasaulyje.
Dar viena priežastis – aukštųjų mokyklų sistemos labai greitai atsilieka nuo gyvenimo realijų. Pavyzdžiui, Vengrijos Sztaki aukštosios mokyklos plagijavimo sistema „Kopi“ atsiliko technologiškai jau po metų nuo savo starto ir šiandien jau beveik nieko neaptinka.
Nacionalinė sistema
Nacionalinių plagiavimo sistemų neturi nei latviai, nei estai. Plag.lt sistemos kūrėjai sako, kad lietuviška sistema nė kuo nenusileidžia pasaulinėms. „Lietuvoje aptinkamo plagiato vidurkis – 22 %. Tai daugmaž atitinka Europos vidurkį. Vadinasi, aptinkame tiek, kiek Europoje. Ir nemanykime, kad esame didesni plagiatoriai už vakariečius– tyrimai rodo, kad plagiavimo mastai ne ką mažesni net Skandinavijos šalyse“, – teigia lietuviškos sistemos kūrėjai.
Tiesa, kai kuriems matyt atrodo normalu 10 ar 30 procentų plagijuotas darbas. Pasirodo, kad studentai neša dėstytojams tokius darbus ir labai stebisi, kai jie nepriimami. Visgi plagiato mokslo darbe neturi būti iš viso – tokia nuostata vyrauja tarp daugumos dėstytojų.
„Kitas dalykas – žmonėms rūpi jų intelektinės nuosavybės apsauga, jie kelia klausimus, ar jų darbai saugūs, nenutekės. Džiugu, kad su laiku užsitikriname vartotojų pasitikėjimą, nes tokių klausimų iškeliama vis mažiau“, – sakė C. Klausas.
Tad, ar informacinės sistemos nugalės svetimų minčių vagysčių madą? Neabejotinai jos pajėgios tokį darbą atlikti jau dabar, o dar rimtesnis proveržis tikėtinas 2–3 metų perspektyvoje, kai ištobulės vertimų aptikimo technologijos. O šiuo metu bent jau Lietuvoje plagiatą tikrinasi apie 15 % Lietuvos studentų ir tuo yra pranašesni prieš kaimynines šalis, kurios tokių sistemų neturi.