Spalio pabaigoje pro šiaurės šalis ir Lietuvą praūžusi audra turėjo šiokį tokį teigiamą poveikį. Neramūs orai sudarė sąlygas vėjo elektrinėms viršyti planus ir pagaminti rekordinį elektros energijos kiekį, o tai lėmė elektros kainos kritimą energijos išteklių biržoje. Jei Lietuvoje vėjo energetika būtų plėtojama sparčiau, kainos kritimas biržoje galėtų būti dar reikšmingesnis, tai pajustų ir galutiniai vartotojai. Geras pavyzdys Lietuvai šioje srityje yra Danija.
Spalio pabaigoje pro šiaurės šalis ir Lietuvą praūžusi audra turėjo šiokį tokį teigiamą poveikį. Neramūs orai sudarė sąlygas vėjo elektrinėms viršyti planus ir pagaminti rekordinį elektros energijos kiekį, o tai lėmė elektros kainos kritimą energijos išteklių biržoje. Jei Lietuvoje vėjo energetika būtų plėtojama sparčiau, kainos kritimas biržoje galėtų būti dar reikšmingesnis, tai pajustų ir galutiniai vartotojai. Geras pavyzdys Lietuvai šioje srityje yra Danija – nežymiai plotu už Lietuvą mažesnė valstybė, kurios gyvenime vėjo energetika vaidina itin svarbų vaidmenį.
Danijos sėkmės istorija
Danija – viena sėkmingiausiai vėjo energetikos keliu Europoje pasukusių šalių. 2012 m. šalies vėjo jėgainėse pagaminta daugiau negu 30 proc. šalyje sunaudotos elektros, pagal šį rodiklį Danija pirmauja pasaulyje. Atsinaujinančios energijos plėtojimas šioje šalyje atnešė ne tik švaresnę aplinką, bet ir mažesnes elektros kainas vartotojams.
Sprendimą investuoti į atsinaujinančią, visų pirma vėjo energetiką Danija priėmė dar XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tai lėmė šalies noras atsikratyti priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro ir pasiekti energetinę nepriklausomybę. Danija taip pat turėjo galimybę investuoti į branduolinės energetikos plėtrą, tačiau valstybė priėmė principinį sprendimą neplėtoti branduolinės energetikos.
2012 m. bendras Danijos vėjo elektrinių galingumas siekė 4162 MW, per metus jose pagaminta 10,23 TWh elektros energijos. Bendras jūrų vėjo jėgainių galingumas sudarė 921 MW. Stabdyti vėjo energetikos plėtros Danija nežada, priešingai: iki 2020 m. Danija tikisi, jog vėjo elektrinės pasigamins daugiau negu 50 proc. sau reikalingos energijos, o iki 2030 m. bus galima visiškai atsisakyti šiluminių elektrinių.
Tokius Danijos siekius lemia ne tik noras saugoti aplinką, bet ir ekonominės priežastys: per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. lapkričio iki šių metų spalio imtinai) vidutinė elektros energijos mėnesio kaina „Nordpool“ elektros biržos Danijos zonose siekė 39,76 euro už megavatvalandę. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu vidutinė elektros energijos mėnesio kaina „Nordpool“ biržos Lietuvos zonoje buvo 48,82 eurai už megavatvalandę. Taigi, Danijoje elektra kainavo penktadaliu pigiau negu Lietuvoje ir beveik nesiskyrė nuo elektros kainų Suomijoje ar Švedijoje – šalių, kuriose didelė dalis elektros gaminama hidroelektrinėse.
„Danija pademonstravo, kad įmanoma surasti politinį sprendimą, kuris vartotojui nekeltų kainos ir užtikrintų sparčią atsinaujinančios, ypač vėjo energetikos plėtrą. Ši valstybė įrodo, kad, norint vystyti vėjo energetiką, dydis nėra svarbu – mažos šalys taip pat sėkmingai gali pasinaudoti galimybėmis“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Vėjo energetika – ir vidaus naudojimui, ir eksportui
Kodėl vėjo energetikos vystymas lėmė mažesnę elektros kainą galutiniams vartotojams? S. Pikšrys pabrėžia, kad gaminant energiją vėjo jėgainėse nekainuoja kuras, jo nereikia importuoti.
„Gaminant elektrą kitais būdais, kuras kainuoja – šiluminėse elektrinėse kainuoja iškastinis kuras, branduolinėse elektrinėse – uranas. Vėjo energijos gamintojus remti superkant elektrą už tam tikrą kainą ar kitais būdais reikia tik tam tikrą laiką, kol atsiperka investicijos. Paprastai jos atsiperka maždaug per 10 metų, po to vėjo energijos gamyba yra labai pigi ir atneša labai didelę ekonominę naudą. Be to, vėjo energija prekiaujama elektros biržoje, ir tai reiškia, kad pučiant stipriam vėjui vėjo jėgainėse pagamintos energijos perteklių galima parduoti ir pasipelnyti“, – aiškina S. Pikšrys.
Vėjo energetikos plėtojimas labiausiai elektros energijos kainą šalyje sumažina dienos metu, kai energijos poreikis didžiausias. Europos vėjo energetikos asociacijos atlikti tyrimai parodė, kad dienomis, kai pučia stiprus vėjas, dėl vėjo jėgainėse generuojamos elektros energijos elektros kaina Danijoje būna mažesnė beveik dvigubai, lyginant su dienomis, kai vėjo nėra. Pučiant stipriam vėjui, elektros energija kainuoja apie 45 eurus už kilovatvalandę, vėjui nepučiant, elektros energija kainuoja apie 80 eurų už kilovatvalandę. Tuomet, kai pučia itin stiprus vėjas ir pagaminama daugiau elektros energijos negu jos reikia Danijai, dalis jos eksportuojama: Danijos eksporto asociacijos duomenimis, eksportuojama vėjo energija sudaro 6,4 proc. viso Danijos eksporto.
Aukščiau pateikti skaičiai nurodo į vėjo energetikos naudingumą palankiausiu atveju – kai itin stiprus vėjas pučia dienomis. Tačiau net įvertinus tai, kad pasitaiko dienų beveik be vėjo arba tai, kad dalį kainos sumažėjimo padengia lengvatos tiems, kurie investuoja į vėjo jėgainių statybą, Danijos mokslininkų atlikti skaičiavimai rodo, kad galutinis vartotojas vis tiek pajunta elektros kainos sumažėjimą: jeigu vėjo energetika Danijoje nebūtų plėtojama, elektra kainuotų maždaug 4 eurais už megavatvalandę brangiau, o papildomos investicijos šioje srityje kainą galutiniam vartotojui sumažintų daugiau negu 10 eurų už megavatvalandę.
Į vėjo energetikos plėtrą įtraukiami ir piliečiai
Dar vienas išskirtinis Danijos bruožas – sėkmingas piliečių įtraukimas į vėjo energetikos plėtrą. Kad būtų paskatintos investicijos į vėjo energetiką, valstybė kompensuoja dalį mokesčių savo piliečiams, kurie vėjo jėgainėse gamina elektrą savo reikmėms arba prisijungia prie vėjo jėgainių kooperatyvų.
Tokie kooperatyvai, kurių akcijas turi ir gaminamą elektros energiją gauna tūkstančiai Danijos piliečių, valdo daugiau negu pusę visų Danijos vėjo jėgainių. Tai nulėmė, kad, apklausų duomenimis, net 86 proc. Danijos piliečių į vėjo energetiką žvelgia palankiai.
Be to, Danija yra viena didžiausių vėjo jėgainių gamintojų pasaulyje. Ypač Danija pasižymi jūrų vėjo energetikos srityje: skaičiavimai rodo, kad Danijos kompanijos įrengia maždaug 90 proc. jūrų vėjo jėgainių visoje Europoje. Iš viso Danijoje vėjo energetikos sektorius sukuria apie 25 tūkst. darbo vietų, tikimasi, kad šis skaičius augs.
Lietuva gali sekti Danijos pavyzdžiu
Danijos patirtį perimti gali ir Lietuva. Jau dabar vėjo energijos sausumoje tarifas Lietuvoje, pasiektas aukcionuose, yra 24 centai už kilovatvalandę (70 eurų už megavatvalandę) ir tai yra pigiausia elektros energija, gaminama Lietuvoje. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje ypač palankios sąlygos egzistuoja jūrų vėjo energetikos plėtojimui, kadangi Baltijos jūra tam ypatingai tinkama.
„Vėjo energetikos potencialas Lietuvoje yra labai didelis. Normaliomis sąlygomis iki kokių 2020 m. galima būtų pastatyti vėjo elektrinių, kurios padengtų pusę suvartojamos energijos poreikio“, – skaičiuoja S. Pikšrys.
Šiuo metu Lietuva importuoja apie 70 proc. visos sunaudojamos elektros energijos. Didelė dalis Lietuvoje generuojamos elektros energijos gaminama iš importuojamų iš Rusijos dujų.
2012 m. vėjo energiją visame pasaulyje naudojo daugiau kaip 100 šalių. Kasmet pasaulyje vėjo energijos gamyba auga maždaug 25 proc. ES lyderės šioje srityje, be Danijos, yra Ispanija, Vokietija, Švedija. Planuojama, kad iki 2020 m. ES elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse sudarys apie 14–17 proc. visos elektros energijos gamybos.
