Pirmadienį daugiau nei toną sveriantis Europos kosmoso agentūros palydovas GOCE nukrito į Žemę. Tai – ne pirmas ir anaiptol ne didžiausias palydovas, kurio nuolaužos pasiekia mūsų planetą. Kokie dar palydovai yra nukritę ir kokios priežastys lemia jų gedimus?
Pirmadienį daugiau nei toną sveriantis Europos kosmoso agentūros palydovas GOCE nukrito į Žemę. Tai – ne pirmas ir anaiptol ne didžiausias palydovas, kurio nuolaužos pasiekia mūsų planetą. Kokie dar palydovai yra nukritę ir kokios priežastys lemia jų gedimus?
Paprastai palydovui baigus savo misiją, yra kelios galimybės juo atsikratyti. Jos priklauso nuo palydove esančio kuro atsargų ir nuo to, ar yra galimybė palydovą valdyti. Viena galimybė yra paleisti palydovą šiek tiek aukščiau jo orbitos juostos į „kapinių orbitą“.
Tai vieta, kur nėra jokių kitų palydovų ir palydovas gali būti paliktas tol, kol suyra. Tiesa, kai jo dalys pasiekia orbitą, jis gali kelti pavojų kitiems palydovams.
Kai kurie nebevaldomi palydovai paliekami savo orbitoje, kiti, kuriuos galima valdyti, gali būti perkeliami žemiau į atmosferą, kur jie dažniausiai sudega prieš pasiekdami Žemę. Tačiau, kaip parodo palydovo GOCE, kuriam baigėsi kuras, atvejis, palydovai sudega ne visuomet.
Pagrindinės palydovų kritimo priežastys – pasibaigęs kuras, gedimai ar nesėkmingas palydovų pakėlimas raketomis, kaip byloja keli iš žemiau esančių pavyzdžių.
NASA nesėkmės
2011 m. į Žemę krito ir JAV kosminių tyrimų stoties NASA UAR palydovas, svėręs daugiau nei šešias tonas. NASA UAR į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno. Tai buvo didžiausia NASA tyrimų platforma, kuri per pastaruosius 30 metų nekontroliuojamai sugrįžo į Žemę.
Tąkart Žemę pasiekė apie pusę tonos svėrusios nuolaužos, kurios pabiro 800 kilometrų spinduliu. 750 mln. JAV dolerių kainavęs palydovas buvo paleistas 1991 metais.
Skaudi nesėkmė 2009 m. ištiko ir vos pradėjusį kilti NASA palydovą „Orbiting Carbon Observatory“. Šis aštuonerius metus kurtas palydovas turėjo rinkti informaciją apie anglies dioksido kiekį Žemės atmosferoje ir tirti globalinio atšilimo padarinius.
Tuomet, praėjus vos keletui minučių nuo palydovo paleidimo, 280 milijonų dolerių ir pusę tonos svėręs „Orbiting Carbon Observatory“ nukrito atgal į Žemę.
Itin daug nuolaužų į Žemę nukrito 1979 m., kai nepavyko visiškai sunaikinti NASA „Skylab“ stoties. Ji 1979 m. liepą nukrito į Žemę, o nuolaužos pasklido po Vakarų Australiją.
Rusijos kosmoso krizė
Itin nesėkmingi pastaruosius kelerius metus buvo mėginimai į orbitą pakelti rusų palydovus. 2011 m. gruodžio pabaigoje nukrito palydovas „Meridian“. Rusijos kaimo gyventojas, išgirdęs stiprų trenksmą, iš lauko įbėgo į namus ir juose aptiko 5 kilogramus svėrusią „Meridian“ palydovo titaninę nuolaužą.
„Meridian“ nukrito po to, kai raketa „Sojuz“ nesugebėjo palydovo iškelti į orbitą. „Meridian“ nuolaužų aptikta Novosibirsko srities kaimeliuose.
Dar viena skaudi nesėkmė rusus ištiko 2010 m. mėginant paleisti raketą „Proton-M“ ir tris palydovus, kurie kainavo apie 200 mln. dolerių. Raketos paleidimo paslaugos tuomet įvertintos dar apie 80–100 mln. dolerių.
Palydovus skraidinusi „Proton-M“ raketa sudužo ir 2004 metais.
Šįmet, praėjus vos 50 sekundžių nuo skrydžio, nukrito raketa „Zenit“, turėjusi iškelti palydovą „Intelsat“.
