Nors pažangiosios technologijos yra siejamos su mokslo, verslo ir kitų sričių progresu, neretai jos kaltinamos „dėmesio rijimu“, literatūros nuvertinimu tarp vaikų ir paauglių, populiariosios kultūros aukštinimu. Tačiau jei į technologijas žiūrėsime racionaliai, t. y., kaip į įrankį, tarnaujantį žmogui, grįšime prie jų atvertų galimybių mokytis, lavintis, sužinoti, domėtis ar, galų gale, sutaupyti. 
Nors pažangiosios technologijos yra siejamos su mokslo, verslo ir kitų sričių progresu, neretai jos kaltinamos „dėmesio rijimu“, literatūros nuvertinimu tarp vaikų ir paauglių, populiariosios kultūros aukštinimu. Tačiau jei į technologijas žiūrėsime racionaliai, t. y., kaip į įrankį, tarnaujantį žmogui, grįšime prie jų atvertų galimybių mokytis, lavintis, sužinoti, domėtis ar, galų gale, sutaupyti.
Neseniai įmonės „Inspired UM“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad išmaniaisiais telefonais jau naudojasi daugiau kaip pusė lietuvių (54 proc.). Taigi technologinė pažanga mums puikiai pažįstama, bet ar iš tiesų pakankamai efektyviai išnaudojama?
Pasak „Samsung“ vadovo Lietuvoje Simono Skupo, nors išmaniųjų įrenginių populiarumas kyla dideliu greičiu, jų tikroji paskirtis – prietaisų, suteikiančių įvairiausias galimybes, nėra pakankamai išnaudojama. „Išmaniųjų įrenginių pranašumas – funkcijos, leidžiančios atlikti įvairių prietaisų darbą, ir suteikiamos vis naujos galimybės. Pasinaudojant įrenginiuose įdiegtomis funkcijomis ar aplikacijomis, galima mokytis kalbų, skaityti knygas, sekti savo sveikatą, siekti kūno rengybos rezultatų ar lavinti muzikinį skonį žiūrint tiesiogines operos transliacijas. Todėl investavus finansinių lėšų į naują įrenginį vertėtų investuoti ir šiek tiek laiko, kad jo galimybės būtų tinkamai išnaudojamos, o įrenginys atsipirktų ne tik finansine, bet ir emocine prasme“, – sakė S. Skupas.
Technologijų ar telekomunikacijų įmonių rengiami mobiliųjų programėlių konkursai talentingiems jaunuoliams suteikia galimybes įgyvendinti beprotiškiausias idėjas ir iš jų uždirbti. Kauno technologijos universiteto Inovacijų ir verslo centro direktoriaus dr. Almanto Danilevičiaus teigimu, pačios technologinių prietaisų gamintojos kuria ne tik galimybes, bet ir poreikius. Technologinis progresas suteikė galimybes jauniems žmonėms anksčiau įgyti darbo patirties, pradėti verslą ar įgyvendinti idėją, kuri iki tol pasaulyje realizuota nebuvo, o vėliau tampa tiesiog būtinybe. „Pavyzdžiui, įdomi „Samsung“ ir „Omnitel“ inicijuotoje mobiliųjų programėlių laboratorijoje KTU studentų šią vasarą skurta aplikacija „Spalvos kodas“. Ji atpažįsta aplinkoje esančias spalvas ir automatiškai sugeneruoja RGB spalvos kodą. Ši aplikacija gali tapti nepakeičiama reklamos, interjero dizaino, spaudos gamybos srityse“, – sakė dr. A. Danilevičius.
Po truputį, tačiau vis aktyviau į ugdymo procesą įsiterpiančios technologijos leidžia jas panaudoti ne tik mokslo, bet ir kūrybos, meno populiarinimui. Vis labiau pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja elektroninės knygos vartotojams suteikė galimybę savo planšetiniame kompiuteryje ar išmaniajame telefone skaityti kada panorėjus – keliaujant ar vos radus laisvą minutę, be to, jos yra ekologiškesnės ir pigesnės nei popieriniai egzemplioriai. Bendrovės „Alma Littera“ populiariausių elektroninių knygų sąraše – ne tik užsienio, bet ir lietuvių autorių kūriniai. Tarp jų – šiemet Metų knygos rinkimuose nominuota Andriaus Tapino „Vilko valanda“, gaivinanti susidomėjimą Lietuvos istorija ir, skaitytojų teigimu, kelianti tikrą skaitymo malonumą. Šiuo metu daugiausia lietuvių autorių knygų gali skaityti „Samsung“ įrenginių naudotojai.
Skaitmeniniu būdu galima „nusikelti“ ir į prestižiškiausias pasaulio koncertų ar teatrų sales. „Neseniai „Samsung“ pradėjus bendradarbiauti su vienu garsiausių pasaulyje Vienos operos teatru, vartotojams Lietuvoje suteikėme galimybę savo išmaniuosiuose televizoriuose stebėti tikrus aukštojo meno šedevrus. Pasinaudojant „Opera App“ programėle, galima susikurti šventę su šeima ir vakarą praleisti stebinti tiesiogiai transliuojamą baletą „Spragtukas“ ar operą „Bohema“, – sakė S. Skupas.
Prietaisai sukurti tam, kad mums padėtų ir būtų naudojami. O pirminės išmaniųjų įrenginių paskirtys – leisti paskambinti, transliuoti televizijos programas ar pan. – jau seniai nebėra vienintelės.
