Elektros skirstymo bendrovė LESTO primena, kad gyventojai ir želdinius prižiūrinčios organizacijos yra įpareigotos rūpintis želdiniais taip, kad jie nepatektų į elektros tinklų apsaugos zonas, o medžių šakos nepriartėtų prie elektros linijų ir įrenginių. Taip pat, siekiant užtikrinti elektros linijų ir gyventojų saugumą, LESTO primena, kad apsaugos zonose vykdomus darbus būtina suderinti – nesuderinus su bendrove, negalima kasinėti, genėti želdinių ar kirsti medžių, kurie gali užvirsti ant elektros oro linijų.
Elektros skirstymo bendrovė LESTO primena, kad gyventojai ir želdinius prižiūrinčios organizacijos yra įpareigotos rūpintis želdiniais taip, kad jie nepatektų į elektros tinklų apsaugos zonas, o medžių šakos nepriartėtų prie elektros linijų ir įrenginių. Taip pat, siekiant užtikrinti elektros linijų ir gyventojų saugumą, LESTO primena, kad apsaugos zonose vykdomus darbus būtina suderinti – nesuderinus su bendrove, negalima kasinėti, genėti želdinių ar kirsti medžių, kurie gali užvirsti ant elektros oro linijų.
Įstatymuose atsakomybė ir pareigos už želdinių genėjimą prie oro linijų numatytos ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. LESTO medžius ir krūmus kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad „LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais“. Medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą.
„Suprantame dalies gyventojų padėtį, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali medžių tinkamai prižiūrėti – visuomet stengiamės gyventojams šiuo klausimu kiek įmanoma geranoriškai padėti, rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu. Tik savininkai gali tinkamiausiai pasirūpinti savo želdiniais, nugenėti medžius taip, kaip jiems atrodo teisingiau, o tinklo darbuotojų rūpestis – patikimas elektros energijos tiekimas, ne želdinių tinkama priežiūra“, – teigia Ervinas Pareigis, LESTO Režimų planavimo skyriaus vadovas.
Gyventojai jokiu būdu negali imtis kažkokių veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO. Tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Be to, nesuderinus darbų, gresia bausmė už žalą saugotiniems želdiniams. Saugotinais gali būti pripažinti visi medžiai, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, todėl prieš imantis želdinių genėjimo darbų, būtina išsiimti leidimą vietos savivaldybėje, tuomet suderinti darbus su LESTO.
Jei gyventojai akivaizdžiai mato, kad medžių šakos jau liečia laidus ar medžiai yra pavojingai pasvirę, apie tai turėtų pranešti LESTO bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Šiuo telefonu galima pasiteirauti ir dėl žemės kasimo darbų, gauti informaciją kitais aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais.
Dažniausiai elektra į gyventojų namus ar sodybas atkeliauja 0,4 kV įtampos oro linijomis. Tokios įtampos oro ir kabelių linijų apsaugos zona sudaro po 2 metrus į abi puses. Atitinkamai, jei elektros linijų įtampa aukštesnė, atstumai turi būti dar didesni: 10 kV įtampos oro linijų apsaugos zona sudaro 10 metrų, 35 kV linijų apsaugos zona – 15 metrų.
Neprižiūrėti želdiniai lemia pusę elektros tiekimo sutrikimų
LESTO duomenimis, jei šalia oro linijų augančius medžius ir želdinius jų savininkai tinkamai prižiūrėtų ir jie nekeltų grėsmės skirstomojo tinklo įrenginiams, būtų galima išvengti beveik pusės gamtos stichijų sukeltų avarinių atsijungimų elektros tinkle. Pavojingai priartėję prie elektros linijų želdiniai kliudo laidus, o siaučiant vėjui griūvantys medžiai ar šakos dažnai juos nutraukia. Dėl to ne tik sutrinka elektros tiekimas, tačiau elektros srovė gali traumuoti ir žmones. Jau sodinant medžius reikia laikytis tinklų apsaugos taisyklių ir parinkti jiems tinkamą vietą, kur želdiniai vėliau nekliudytų elektros tinklo veiklos.
Ne mažesnis pavojus tyko gyventojų, atliekančių žemės kasimo darbus – požeminio elektros kabelio apsaugos zonoje galima kasti tik iki 30 centimetrų gylio, o kabelio apsaugos zonoje (po 1 metrą į kiekvieną pusę) apskritai nerekomenduojama kasinėti, kadangi dėl grunto judėjimų kabelio gylis gali kisti. Prieš atliekant žemės kasimo darbus būtina įsitikinti, ar po žeme nėra kabelių linijų. Atliekant kasimo darbus kabelio apsaugos zonoje, reikia pasirūpinti LESTO leidimu.
Iš viso šiais metais LESTO iki rugpjūčio 22 d. gyventojams ir verslo įmonėms jau surašė 4779 įspėjimus ir 270 administracinės teisės pažeidimo protokolų dėl nesuderintų žemės kasimo, statybos, želdinių genėjimo ar kitų darbų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose.
