Tiek lošimų organizatorių, tiek politikų iečių laužymas dėl azartinių lošimų įstatymo pakeitimo artėja į pabaigą – pirmadienį Vyriausybė pritarė lošimų priežiūrai internete ir šis klausimas jau keliauja į Seimą. Po Vyriausybės sprendimo žiniasklaidoje nuvilnijo azartinių žaidimų organizatorių katučių banga. Žinoma, azartiniai lošimai iš tikrųjų yra tokia sritis, kurią reikia prižiūrėti, tačiau pažvelkime, kas slepiasi po didingai eskaluojamais tikslais ir kodėl dabartine įstatymo projekto redakcija džiaugiasi tik azartinių lošimų organizatoriai.
Senasis azartinių lošimų įstatymas jau reikalavo naujo požiūrio. Įsigalėjus tinklapiams, pasiekiamiems visame pasaulyje, internetiniai lošimai iš karto pasidarė nelegalūs pagal senąjį įstatymą – jų gūdžius 12 metų atgal niekas neapgalvojo. Dabar, naudojantis valstybės, savaime suprantama, – mokesčių mokėtojų – lėšomis, numatoma įdiegti internetu organizuojamų lošimų blokavimo priemones ir nuo kitų metų įteisinti lošimus internete.
Marius Pareščius, informacinių technologijų ekspertas
Džiaugiasi ypač ta azartinių lošimų organizatorių dalis, kuri siekia lokalaus licencijavimo – jie galės likti Lietuvoje ir toliau vykdyti savo veiklą, neva tokiais sprendimais lietuviškos bendrovės nebebus diskriminuojamos, teiks savo paslaugas visam pasauliui, o iš tikrųjų jiems nebereikės konkuruoti su kitų šalių lošimų operatoriais. Viešai kalbėdami apie investicijas į valstybės biudžetą, nelegalių lošimų blogio naikinimą ir ateities saugumą, lošimų organizatoriai nepaliečia turinio filtravimo opos. Slepiantis po bandymu sutvarkyti internetinių lošimų teisinę bazę, siekiama įteisinti interneto turinio filtravimą ir blokavimą, pavyzdžiu duodama Estijos patirtis ir pavyzdžiai, kurie toli gražu nėra teisingi.
Su interneto paslaugų teikėjais nebuvo derinami naujojo įstatymo projektai, nebuvo tariamasi dėl efektyvių interneto filtravimo priemonių – ir ar apskritai tokių yra. Filtrų apėjimo būdai yra tokie paprasti, užimantys tik kelias sekundes net ir žmogui, kuris visiškai nieko nesupranta apie kompiuterius – tai kiekvieną dieną demonstruoja milijonai interneto vartotojų visose tokį filtravimą turinčiose šalyse. Pateikdamas estiško filtravimo efektyvumo skaičius, finansų viceministras nenurodo jokio oficialaus šaltinio, greičiausiai tokių skaičių nepateikia jokia oficiali Estijos institucija – tai atrodo tarsi manipuliavimas skaičiais.
Lietuvoje numatyti naudoti intnerneto filtrų būdai nėra sudėtingi. Būdami paprasti jie turi technologinių spragų, kurios leidžia lengvai apeiti filtrus. Sudėtingesnių turinio filtravimo priemonių įdiegimas ne tik kainuotų daug brangiau, bet ir reikalautų reguliarių papildomų investicijų, kad, pavyzdžiui, didėjant interneto srautams būtų užtikrinamas jų pralaidumas. Tačiau tai visiškai neišsprestų interneto cenzūros klausimo ir Lietuvą tapatintų su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Kinija, Baltarusija, Iranas, Rusija ir kitos.
Valstybės atstovai nežino, iš kur gaus informaciją apie nelegalią veiklą vykdančias interneto svetaines, taip pat – su kokiais sunkumais susidurtų interneto paslaugų tiekėjai įvedant filtrus. Techninė įranga naudojama filtravimui, sulėtins interneto greitį. Tai pirmiausia paveiks paprastus vartotojus, kurie jaus sulėtėjusį internetą. Kiekybiškai įvertinto filtravimo poveikį interneto greičiui kol kas vertinti sunku, tačiau viena aišku – Lietuvos šiai dienai eskaluojamas pirmavimas interneto greičiu pasibaigs. Patys save išstumsim iš pasaulinių greičio lyderių lentelės, tai gali turėti įtakos investicijoms į verslo sektorių, bus padaryta žala šalies įvaizdžiui ir reputacijai, o pagrindinis cenzūros tikslas – vis vien nebus nepasiektas.
Europos komisijos priimtuose aktuose pabrėžiamas tinklo neutralumas: visi interneto vartotojai turi turėti atvirą prieigą prie interneto, o tinkle perduodami elektroninių ryšių duomenys turi būti traktuojami vienodai, reiškia – negali būti blokuojami ar filtruojami. Pirmininkaudama ES Tarybai ir paraleliai priimdama įstatymo pataisą filtruoti interneto turinį Lietuva potencialiai kenks savo įvaizdžiui ir reputacijai kitų šalių akyse.
Demokratinėse šalyse neturėtų kilti klausimų dėl žmogaus teisės laisvai ieškoti informacijos. Savaime suprantama, ši teisė pažeidžiama naudojant interneto filtrus – toli gražu ne kiekvienas interneto vartotojas yra lošėjas, kuris jungiasi prie interneto norėdamas pasiekti savo paskyrą lošimų tinklapyje. Valstybės kišimasis į interneto vartotojų keitimąsi informacija tarptautinėje bendruomenėje vertinamas itin neigiamai.
Šiuo metu galiojančio įstatymo pataisos kelia demokratijos klausimų. Jei įstatyme nebus apibrėžta filtruojama informacija bei filtravimo būdai, ateityje tai leis kitų licencijuojamų veiklų atstovams lengviau reikalauti išskirtinių teisių rinkoje. Šiandien interneto turinio filtravimas yra tik pirmieji veiksmai interneto vartotojų laisvei suvaržyti. Rytoj galbūt blokuosime užsienio naujienų portalus, o poryt – „Facebook“, juk socialiniame tinkle taip pat galima žaisti azartinius žaidimus.