Pasauliniame e. turinio sprendimų „Pasaulio viršūnių apdovanojimų“ („World Summit Award“, WSA) konkurse vėl sublizgėjo lietuviai: vienu iš 40 geriausiu pasaulio e. turinio sprendimų pripažintas Lietuvos nominuotas projektas „Aqua Lingua: Matyk ką girdi“, garsus paverčiantis unikaliais paveikslais.
Kaip ir pernai, viena iš Pasaulinės žiuri narių buvo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus pavaduotoja, WSA nacionalinė ekspertė Ieva ŽILIONIENĖ.
Prisipažinkite, ar daug prisidėjote prie to, kad lietuviai vėl patektų tarp konkurso laureatų?
Tai padaryti būtų sunku – konkursas vyksta dviem atskirais etapais, pirmojo etapo virtualiai dirbančią žiuri sudaro 47 ekspertai iš įvairių pasaulio valstybių, antrojo etapo Didžiąją žiuri – 19 ekspertų su labai skirtingais interesais ir patirtimi: žymūs inovatoriai, sėkmingi verslininkai, IT specialistai, vyriausybių atstovai...
Kadangi tai – Jungtinių Tautų inicijuotas renginys, daug dėmesio skiriama skirtingų pasaulio regionų ypatumams, specifinei problematikai ir patirčiai. Tad Didžiosios žiuri darbas – tai ilgos, karštos ir įvairiapusiškos diskusijos apie kiekvieną į finalinį etapą patekusį produktą – o tokių šiemet buvo 111 sprendimų 8 konkurso kategorijose – apie tai, ką šis e. turinio sprendimas išreiškia, kokias naujas galimybes suteikia ir kaip tą padaro. „Pasaulio viršūnių apdovanojimai“ visų pirmą skirti tam, kad iš gausybės įvairių e. turinio produktų išskirti tuos technologinius įrankius, kurie yra reikšmingi ir svarbūs savo naudotojams. O tokie yra produktai, kurie apjungia puikią idėją ir geriausiai ją atitinkantį technologinį sprendimą.
Kiek suprantu, ten patenka tik išskirtiniai projektai. Ar labai sunku atrinkti unikaliausius?
Į šį pasaulinį konkursą gali patekti tik prieš tai nacionaliniu lygmeniu atrinkti projektai. Pavyzdžiui, visi Lietuvos nominuoti šiam konkursui produktai – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos organizuoto nacionalinio e. turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys“ laimėtojai. Todėl atrinkti, kas geriausi pasaulyje, sunku – visi nominuoti sprendimai yra reikšmingi vertinant konkrečios šalies socialinės, kultūrinės, technologinės raidos kontekste. Didžiosios žiuri užduotis – įžvelgti, kiek kiekvienas sprendimas aktualus ir unikalus, atsižvelgiant tiek į pasaulines technologijų tendencijas, tiek į problematiką, kurią jis sprendžia.
Pavyzdžiui, tarp geriausių „E. sveikatos ir aplinkos“ kategorijoje patekusio Ganos sprendimo esmė – sunkiai pasiekiamose kaimiškose vietovėse gyvenančioms nėščioms moterims bei jaunoms motinoms į mobiliuosius telefonus, SMS žinutėmis arba balso pranešimais – kadangi ne visi gyventojai yra raštingi – reguliariai siunčiama visa aktuali medicininė informacija, ką ir kada daryti nėštumo metu, pagimdžius, kaip rūpintis kūdikiu. Mums toks sprendimas – visai neaktualus, nes tokio pobūdžio informacija, o ir profesionali medikų pagalba, yra lengvai pasiekiama. O Ganoje toks regis paprastas, tačiau naudotojų turimas technologijas atitinkantis sprendimas, padeda spręsti labai skaudžią problemą – per efektyvų informavimą prisidėti prie motinų ir vaikų mirštamumo mažinimo.
O kokius sprendimus pristato pažangios IT srityje šalys?
Iš pažangių šalių, kuriose išmaniųjų prietaisų naudojimas plačiai paplitęs, o IT naudotojai – išprusę ir reiklūs, tikimasi technologiškai inovatyvių, patrauklių ir išmanių sprendimų, tačiau ir jų atveju pagrindinę sprendimo vertę lemia jo idėja. Pavyzdžiui, tarp šių metų laimėtojų yra Suomijos nominuotas žaidimas „Kinetic Stories“. Tai „Kinect“ technologija pagrįstas žaidimas pagal vaikiškas pasakas, apjungiantis šiuolaikinę žaidimų konsolę ir pasakų knygą. Vaikas interaktyviai dalyvauja pasakojime, atlieka užduotis, žaidžia su herojais – o priėjus tam tikras istorijos vietos, turi pasitelkti ir pasakos knygelę, nuskanuoti jos paveikslėliuose paslėptus kodus ar atsakyti į klausimus, kurių atsakymus gali rasti tik skaitydamas pasaką. Taip vaikai skatinami skaityti, o tai labai aktualu daugeliui pasaulio šalių, kur vaikai vis rečiau noriai atsiverčia knygą.
Kitas pavyzdys – Naujosios Zelandijos e. sprendimas „Ponoko: Jūsų asmeninis fabrikas“, vienas nugalėtojų „E. verslo ir komercijos“ kategorijoje. Interneto portale „Ponoko“ naujo produkto kūrėjas įkelia savo sukurto gaminio dizainą, pasirenka norimą gamybos medžiagą ir tiesiogiai susisiekia su potencialiais gamintojais, kurie pagal pageidavimą pasiūlo gamybos sprendimus, paskaičiuoja kainą, pagamina prototipą ar prekybai skirtą produkciją, ir per tą patį portalą gaminiai – nepriklausomai nuo to, ar tai vienetinis kūrinys, ar masinė gamyba – pasiūloma pirkėjams. Taigi sukurta terpė, tiesiogiai apjungianti tris skirtingas verslo grandis ir daugybę jose veikiančių veikėjų. Tai labai paspartina ir atpigina gamybos pradžios procesą, ir tai veikia: per kelerius metus per „Ponoko“ rinką pasiekė 300 tūkst. naujų produktų.
Tarp laimėtojų – ir daug kitų įdomių sprendimų. Pavyzdžiui, Italijos nominuota technologija „interactive dance / INaxyz“, kuri pakeičia pačią muzikos ir šokėjo santykio logiką: nebe šokėjas juda pagal muziką, o muzika sensorių pagalba kuriama per šokėjo kūno plastiką ir šokio choreografiją. Laimėtojo iš Islandijos žaidimo „EVE Online“ gerbėjų rate – jau šimtai tūkstančių žaidėjų, kurie virtualioje EVE erdvėje kovoja dėl galios, garbės ir turtų. Tuo tarpu Austrijos produktas „Play Ludwig“ – vienas laimėtojų „E. mokymosi ir mokslo“ kategorijoje – skirtas smagiai ir interaktyviai mokyti vaikus apie atsinaujinančią energetiką, jiems išgyvenant robotuko Liudviko iš tolimos ateities nuotykius.
Kaip atrodo Lietuvos kūrėjai žiūrint pasauliniame kontekste? Ar einame kartu su lyderiais, ar esame gūdi provincija, kuri sprendžia kitur jau seniai išspręstas problemas?
Provincija nesame. Antrus metus iš eilės tampame vienais iš lyderių pramogų ir žaidimų kategorijoje: šiemet šioje kategorijoje laimėjo „Aqua Lingua: Matyk ką girdi“, praėjusių metų konkurse „WSA Mobile“ tarp pasaulio geriausiųjų pateko lietuvių „Slypot“ interaktyvi knyga vaikams „OzBook“. O juk pramogos – tai universali ir globali sritis, neribojama regionų nei valstybių sienų, kur labai daug kūrėjų ir daugybė įvairių produktų. Džiugu, kad mes galime pasiūlyti kažką išskirtinio ir būti pastebėti. Ir tai ne tik komisijos nuomonė. WSA interneto puslapyje už laimėtojus gali balsuoti svetainės lankytojai, rinkdami „skaitmeninius čempionus“, kurie bus paskelbti spalio mėn. Kolombe, Šri Lankoje vyksiančiame pasauliniame WSA kongrese. Lietuvių „Aqua Linqua“ – vienas daugiausiai ir aukščiausių įvertinimų surinkusių projektų.
Ar virtualus pasaulis labai pakeitė Jūsų gyvenimą?
Tiesą sakant, šio pasaulio nebegalėčiau vadinti virtualiu, nes tai – mano realios kasdienybės dalis. Internetu kiekvieną dieną tvarkau daugybę skirtingų reikalų. Mėgstu išbandyti įvairias IT naujoves – o dalyvavimas e. turinio konkursų komisijose tam sudaro puikią galimybę, nes sužinai apie negirdėtus dalykus, turi galimybę juos išbandyti ir nuspręsti – reikia man jų, ar ne. Šiandien galime rasti gausybę e. turinio sprendimų įvairiausiems poreikiams ir tikslams, ir problema tampa jų kokybės klausimas – kaip iš gausybės variantų išsirinkti tai, kas išties gera ir tinkama? Tad tokie e. turinio konkursai, kaip WSA – vienas iš būdų identifikuoti išties kokybišką, naudingą, išmanų e. turinį ir paskatinti žmones juo naudotis.
„Aqua Lingua“: matyk ką girdi
Taline vykusiame WSA konkurse lietuvės Rūtos Mickienės projektas „Aqua Linqua: Matyk ką girdi“ išrinktas vienu iš 40 geriausių pasaulio e. turinio sprendimų. Šio projekto esmė – ištartų žodžių, muzikos fragmentą sudarančias garso bangas atkurti vandens virpesiais ir juos užfiksuoti fotografuojant. „Bet koks garsas sukelia unikalius vandens bangų virpesius. Net tas pats sakinys, ištartas antrą kartą to paties žmogaus, atrodys kitaip, mat skirsis intonacijos, balso tembras, emocija. Kaip ir žmogaus piršto antspaudų, dviejų panašių tęstinių garsų nebūna“, – sako menininkė.
Bet kuris, norintis susikurti „Aqua Linqua“ paveikslą, interneto puslapyje http://aqualingua.org gali įrašyti ar atsiųsti norimą paveikslu paversti sakinį, garsą, kūrinį – ir šis unikalios technologijos pagalba paverčiamas vaizdu. Garsui sugeneruojamas ir QR (quick responce) kodas, kurį paveiksle nuskaičius išmaniuoju telefonu galima bet kada girdėti žodžius ar muziką, sukūrusius vaizdą paveiksle. Pasak R. Mickienės, jos sukurta ir patentuota technologija unikali tuo, kad į vieną „stop kadrą“ ji sudeda visas frazę sudarančias bangas – iki 20 žodžių arba 20 sekundžių trunkantį įrašą.
WSA konkurse projektas „Aqua Linqua: Matyk ką girdi“ nugalėtoju išrinktas kategorijoje „e. pramogos ir gyvenimo būdas“. Tai jau ne pirmasis aukštas lietuvių įvertinimas WSA konkurse – pernai „WSA Mobile“ tokio pat įvertinimo sulaukė ir aplikacija mobiliajam telefonui „OzBook“, ankstesniais metais WSA konkursuose buvo įvertinti ir kiti lietuvių darbai.