Du Serbijoje dirbantys profesoriai Draganas Duricius ir Borisas Delibasicius, dirbantys Organziacijos mokslų fakultete, kartu su doktorantu Stevica Radisiciu Rumunijos recenzuojamame žurnale „Metalurgia International“ publikavo pačių išgalvotą straipsnį be jokio mokslinio pagrindo ir su daugybe užuominų, pagal kurias galima suvokti, jog viskas, kas parašyta straipsnyje, tėra pasakos ir akių dūmimas.
„Mokslinis“ darbas su mistiniu pavadinimu „Transformatyvios hermeneutinės heuristikos taikumo atsitiktinių duomenų apdorojimui įvertinimas“ labiau pasigilinus atrodo panašesnis ne į mokslinį straipsnį, o į nesusijusių sakinių kratinį, sudarytą prirašant daug protingų žodžių. Bet Rumunijoje publikuojamas žurnalas, kuriame savo darbus labai mėgsta publikuoti Serbijos mokslininkai, visą šį straipsnį publikavo be jokių pakeitimų ir pataisymų. Nepaisant to, kad cituojamų autorių sąraše yra ir Disnėjaus animacinių filmų studijos išgalvotas personažas Gufis, kuris, esą, savo mokslinių darbų rezultatus aprašė moksliniame žurnale „Mikijev Zabavnik“ (taip vadinasi vaikams skirtas komiksas). Ir neatsižvelgiant į tai, kad žurnalo pavadinimas tematikos požiūriu visiškai nedera su išgalvotos publikacijos tema.
Taip pat cituojamų autorių sąraše užsimenama, kad remiamasi darbais, kuriuos 2012–2013 metais publikavo jau prieš šimtmečius mirę Bernoullis ir Laplace'as. Į cituojamų autorių sąrašą įtrauktas net pornografinių filmų aktorius Ronas Jeremy. Prasta anglų kalba, kurios niekas nesiteikė paredaguoti, rumuniškame žurnale publikuoto straipsnio sąmoningai autoriai nevengė maišyti teiginių iš pačių įvairiausių sričių – nuo informatikos ir kompiuterių mokslo iki Europos Sąjungos, moterų išsilavinimo ir religijos. O straipsnį jie iliustravo savo nuotraukomis – pakanka užmesti akį, kad išaiškėtų, jog mokslininkai šiose nuotraukose yra su priklijuotais ūsais ir peruku, rašo inserbia.info.
Profesoriai, kurie yra informacinių sistemų ekspertai, tikina, jog tokio žingsnio ėmėsi dėl to, jog jiems įgriso matyti, kaip daug kolegų publikuoja savo kvazi-mokslinius straipsnius tokiuose žurnaluose, tokiu būdu rinkdami įvertinimus, reikalingus kylant karjeros laiptais.
Toks mokslininkų pokštas Serbijos mokslinėje bendruomenėje sukėlė labai stiprią reakciją – joje nesiliaujama kalbėti apie tai, kaip buvo apmulkintas nesąžiningai dirbantis rumuniškas žurnalas, labai greitai ir be didelių sunkumų publikuojantis mokslinius straipsnius – tereikia už publikaciją susimokėti nuo 300 iki 1000 eurų už kiekvieną autorių.
„Fenomenalus ėjimas! Nebenorime taikstytis su išgalvotais moksliniais darbais ir kvazi-mokslininkais, kurie savo straipsnius publikuoja įtartinuose žurnaluose, kol jų kolegos sunkiai dirba ir puikių savo tyrimų rezultatus publikuoja prestižiniuose pasaulinio lygio žurnaluose“, – sakė Serbijos Švietimo vertinimo centro direktorius prof. Pero Sipka.