Robotikos mokslas tyliai žengia į priekį, daugeliui mūsų to net neįtariant. Robotizuoti įrenginiai ir sistemos jau pakeitė didžiąją dalį žmonių gamyklose – dabar tam, kam anksčiau atlikti reikėjo 100 žmonių, tereikia penkių arba dešimties, nes daug procesų vyksta pasitelkus automatizuotas sistemas ir technologijas. Pasak Kauno technologijos universiteto profesoriaus Rimvydo Simučio, daugybė atliktų tyrimų rodo, kad išmanieji įrengimai ir pažangios automatinio valdymo sistemos per 5–10 metų galėtų pakeisti ir apie 50 proc. žmonių dirbančiųjų aptarnavimo bei apie 20–30 proc. – administravimo sferoje.
Robotikos mokslas tyliai žengia į priekį, daugeliui mūsų to net neįtariant. Robotizuoti įrenginiai ir sistemos jau pakeitė didžiąją dalį žmonių gamyklose – dabar tam, kam anksčiau atlikti reikėjo 100 žmonių, tereikia penkių arba dešimties, nes daug procesų vyksta pasitelkus automatizuotas sistemas ir technologijas. Pasak Kauno technologijos universiteto profesoriaus Rimvydo Simučio, daugybė atliktų tyrimų rodo, kad išmanieji įrengimai ir pažangios automatinio valdymo sistemos per 5–10 metų galėtų pakeisti ir apie 50 proc. žmonių dirbančiųjų aptarnavimo bei apie 20–30 proc. – administravimo sferoje.
Paprastuosius robotus, atliekančius elementarias mechanines funkcijas bus galima susikonstruoti ir „Tyrėjų nakties“ renginių, vyksiančių jau šį penktadienį, rugsėjo 27 dieną, metu. Vieną iš tokių renginių kuruojantis profesorius R. Simutis teigia kuriantis modelius, kuriais remiantis formuojami išmaniųjų įrenginių ir valdymo sistemų algoritmai. Turint tokius modelius, galima atlikti milijardus skaičiavimų ir prognozių bei priimti stabilius ir racionalius procesų valdymo sprendimus. Tai gali būti pritaikoma visur – nuo biotechnologijų ar gamybos procesų iki paslaugų ar administravimo. Tuo pačiu profesorius pabrėžia, kad visiškai perimti žmonių veiklų robotai niekada negalės – yra nepakeičiamų ir unikalių žmogaus atliekamų darbų, kurie robotams ar automatinėms sistemoms nepakeliami.
Profesorius Rimvydas Simutis
„Dabar apie robotus nešnekama tiek, kiek buvo kalbėta prieš keliasdešimt metų, – pokalbį tęsia prof. R. Simutis, – tačiau šioje srityje per pastaruosius metus padaryta labai daug. Dabar robotais turėtume vadinti ne tik mums visiems įsivaizduojamus mechaninius įrenginius, bet ir išmaniąsias sistemas, kurios pačios geba priimti sprendimus, pavyzdžiui, savarankiškai suprasti gauto elektroninio laiško turinį ir į jį atsakyti, nekreipti į jį dėmesio, arba persiųsti tinkamu adresu kitam asmeniui.“
Mokslininko teigimu, tokia robotika jau pasiekė gana aukštą lygį ir pasitelkus ją sprendžiama daug įvairiausių uždavinių, nors eiliniai žmonės apie tokių sistemų egzistavimą ir funkcionavimą dažniausiai net nežino. Pažangios pasaulio valstybės ypač daug dirba šioje srityje. Vienas įdomiausių to pavyzdžių, anot R. Simučio, kai IBM sukurta ekspertinė sistema-robotas „Watson“ laimėjo Amerikos televizijos viktorinoje „Jeopardy!“ – jis nurungė žmones, šio žaidimo aukščiausio lygio profesionalus, atlikdamas robotui tikrai sudėtingas užduotis: suprasti balsu užduotą klausimą, rasti duomenų bazėse tinkamą atsakymą greičiau nei varžovai ir aktyvinti teisingo atsakymo mygtuką.
Paklaustas, ar tai, kas šiuo metu kuriama, ir yra dirbtinis intelektas, prof. R. Simutis labiau linkęs tai vadinti išmaniosiomis valdymo sistemomis (angl. „Intelligent control systems“).
„Žinoma, vadinamasis dirbtinis intelektas „gimsta“, kai formalizuojame ir sujungiame labai įvairias žinias: pradedant klasikiniais modeliais ir lygtimis apie žinomus procesus ir baigiant ekspertų žiniomis ir informacija, gauta iš duomenų bazių bei archyvų, o po to šias žinias pritaikome racionaliems valdymo sprendimams priimti. Savo patirtį išmaniųjų valdymo sistemų srityje mes jau diegiame ne tik gamybos srityje, bet ir paslaugų sektoriuje. Išmaniųjų valdymo sistemų taikymo tendencijos rodo, kad ateityje vis daugiau „protinių“ rutinos darbų atliks savarankiškos ir automatizuotos sistemos, o žmogus tuo tarpu galės daugiau laiko skirti savo pomėgiams, užsiimti išmaniųjų sistemų plėtra ir, žinoma, kūryba, tai yra daryti tai, kur robotika artimiausius metus proveržio tikriausiai nepadarys“, – prognozuoja profesorius.
Daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis” šiemet kvies į daugiau kaip 180 renginių, vyksiančių jau šį penktadienį, rugsėjo 27 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtų observatorijoje ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.
