Per artimiausius 10–20 metų dėl naujų pažangių kompiuterių programinėje įrangoje diegiamų algoritmų Jungtinėse Valstijose gali būti prarasta apie 47 proc. darbo vietų, kuriose žmones pakeis naujos kartos kompiuterinės sistemos. Taip teigiama Oksfordo universiteto (D. Britanija) J. Martino mokyklos mokslininkų vykdomos ateities technologijų poveikio vertinimo programos tyrimo „The future of employment: how susceptible are jobs to computerization?“ išvadose.
Nors įprasta manyti, kad robototechnikos ir kompiuterių mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto technologijų pažanga daugiausia darbo vietų atima iš rutininį fizinį darbą dirbančių žmonių, tai ne visai taip. Šiuo metu iškilo realus pavojus protinio darbo atstovams, kurių profesinė veikla susijusi su informacijos surinkimu, apdorojimu, analizavimu ir panaudojimu, teigia britų mokslininkai. Minėtojo tyrimo autoriai sudarė apie 700 protiniu darbu paremtų profesijų sąrašą ir suskirstė jas pagal visiško jų kompiuterizavimo tikimybę, pradedant mažiausia, baigiant didžiausia.
JAV darbo vietų kompiuterizavimo tikimybė (0 – itin maža, 1 – neišvengiama) (nuotr. leidėjų)
Mokslininkai mano, kad naujos kartos kompiuterių algoritmai, galintys pakankamai efektyviai pakeisti žmonių protinį darbą konkrečiose veiklos srityse, pradedant logistika, transportavimu ir administravimu, baigiant inžinerija, padarys didelį poveikį darbo rinkai net tokiose kompiuterizuotose šalyse, kaip JAV, kur kompiuterių ir robotizuotų sistemų naudojimas iki šiol sparčiai keitė fizinio darbo reikalaujančias gamybos ir paslaugų sritis.
Tyrėjų teigimu, dabartinės kompiuterių technologijų raidos tendencijos liudija, kad netolimoje ateityje dėl gilaus mašininio mokymosi pažangos ir gebėjimo analizuoti didelius duomenų masyvus vis daugiau protinio darbo sričių bus automatizuotos. Šių metų „McKinsey Global Institute“ tyrimų centro paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad naujos kartos programinės įrangos algoritmai galės pakeisti apie 140 mln. visą darbo dieną dirbančių žmonių visame pasaulyje.
Specialistai mano, kad rutininį žmonių protinį darbą pakeičiantys algoritmai potencialiai yra saugesni ir efektyvesni už dabartinius tam tikrų profesijų atstovus. Žinoma, tikimybė, kad per artimiausius dešimtmečius automatizuotos sistemos ims brautis į kūrybiškumu ir socialinės sąveikos įgūdžiais paremtas profesinės veiklos sritis, yra nedidelė: ne veltui šios profesijos vardijamos tyrėjų sudarytų 700 profesijų sąrašo pradžioje.
Tačiau tie, kurie dabar dirba šio sąrašo pabaigoje apibūdintus darbus (tai reiškia, kad tikimybė, kad šias profesijas pakeis „samprotaujančios mašinos“), turėtų susimąstyti.