Šiemet Lietuvoje kaip niekada užderėjo su kosmosu susijusių įvykių: lietuviai paleis savo pirmuosius palydovus į kosmosą, iki šios savaitės sekmadienio vyksta į Katedros aikštę Europos Komisija atvežta kosmoso technologijų parodą „Space expo“, be to, šią savaitę vyksta jau ketvirtoji tarptautinė kosmoso ekonomikos konferencija Vilniuje, į kurią suvažiavo pasaulio kosmoso ekonomikos ir technologijų ekspertai.
Šiemet Lietuvoje kaip niekada užderėjo su kosmosu susijusių įvykių: lietuviai paleis savo pirmuosius palydovus į kosmosą, iki šios savaitės sekmadienio vyksta į Katedros aikštę Europos Komisija atvežta kosmoso technologijų parodą „Space expo“, be to, šią savaitę vyksta jau ketvirtoji tarptautinė kosmoso ekonomikos konferencija Vilniuje, į kurią suvažiavo pasaulio kosmoso ekonomikos ir technologijų ekspertai.
Ką tai reiškia? Tampame kosmine valstybe?
Ūkio viceministras Marius Skarupskas tai vadina lemtingais ženklais Lietuvai. „Kosmoso technologijų kūrimas šaliai gali suteikti konkurencinį pranašumą. Supratimas, kad kosmosas – karinės galios demonstravimo ir didžiųjų valstybių politinių ambicijų tenkinimo priemonė, – seniai praeityje“ . Kosmoso veikla – ekonomiškai naudinga veikla, turinti didžiulį inovacinį potencialą, todėl mes šioje srityje privalome neatsilikti nuo kitų Europos valstybių ir kuo greičiau įsitraukti į tarptautinius kosmoso veiklos tinklus, – sakė jis.
Esame aktyvūs kosmoso technologijų vartotojai: naudojamės palydovine navigacija, palydovine televizija, internetu, nešiojame nuo ultravioletinų spindulių apsaugančius saulės akinius, pirmiausiai sukurtus astronautams ir pan. Bet ar Lietuva pajėgi būti ne tik vartotoja, bet ir kosmoso technologijų kūrėja?
Esame didesni optimistai
„Tai yra turbūt pirmieji metai, kuomet darome praktinius žingsnius. Pasakojame nebe apie planus, o pristatome realius projektus“, – pokyčius įvardijo Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius.
Aplinkybės susidėliojo taip, kad vienu metu į kosmosą savo palydovus – „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ – paleis net dvi Lietuvos komandos. Ir nors ir vėl Estija mus aplenkė, savo pirmąjį palydovą paleidusi šią gegužę, galime džiaugtis, kad iš karto turėsime du palydovus. Be to, kad abu palydovai, paleisti į kosmosą, siųs į Žemę tipinius duomenis apie savo judėjimą ir padėtį bei vykdys standartinę tokio tipo palydovų programą, „LitSat-1“ taip pat ištransliuos 3 lietuviškus žodžius, kuriuos išrinks Lietuvos žmonės – jie taps pirmieji istorijoje, nuskambėję iš lietuviško kosminio objekto.
„Jeigu kada ir nepasitikėjome savo jėgomis kosmoso srityje, tai dabar esame kur kas didesni optimistai. Vien ką reiškia palydovams pritrauktos privačios lėšos. Tai rodo, kad žmonės lietuviškais kosmoso projektais tiki vis labiau“, – sakė Vidmantas Tomkus.
Lietuviškais aukštųjų technologijų projektais tiki ir tarptautinė kosmoso bendruomenė. Vienas geriausių pavyzdžių, – KTU Telematikos mokslinių tyrimų centro išradimas, itin reikalingas kosmosui. Prof. Armino Ragausko vadovaujama komanda išrado neinvazinį galvos smegenų skysčio slėgio matavimo būdą, kuris sudomino pasaulio medikus. Šiemet KTU su JAV Nacionalinio kosmoso biomedicininių mokslinių tyrimu institutu pasirašė sutartį dėl bendrų mokslinių darbų ir išradimo klinikinių tyrimų sprendžiant astronautų regėjimo degradacijos problemas ilgų kosminių skrydžių metu. Šiuo metu KTU mokslininkai vykdo bendrus tyrimus NASA Hiustono centre.
Lietuvoje taip pat ne viena įmonė dirba su NASA, Europos kosmoso agentūra ar kitomis su kosmosu susijusiomis organizacijomis. Tai „Ekspla“ su savo pažangiais lazeriais, „Lidaris“, testuojantis lazerinę techniką, lazerinių optomechaninių prietaisų gamintoja „Standa“, geoinformatikos įmonė „Geomatrix“, kosminių duomenų pagalba kurianti žemėlapius ir kitos. NASA ir Europos kosmoso agentūra susidomėjo UAB „Brolis Semiconductors“ kuriamais puslaidininkiniais lazeriais. Lietuva turi potencialo gamtos mokslų, informacinių technologijų, mikroelektronikos ir optoelektronikos, mechatronikos, lazerių, nanotechnologijų, naujų sumanių medžiagų kūrimo, biotechnologijų ir kitose srityse, – NASA ir Europos kosmoso agentūrų ekspertų vizitų Lietuvoje išvadas cituoja ūkio viceministras Marius Skarupskas. „O šis Lietuvos potencialas gali būti sėkmingai panaudotas kuriant kosmines technologijas ir pritaikant jas pramonėje, lygiai taip pat kaip ir kuriant paslaugas, pagrįstas šiomis technologijomis ar duomenimis, gaunamais iš kosmoso“.
„Užvakuota“ pigi darbo jėga – ar konkurencingi tarptautinėje rinkoje?
„Dabar bet kuri šalis yra susijusi ir priklausoma nuo kosmoso. Taigi galite savęs paklausti, ir tai yra pagrindinis klausimas šiandien Lietuvai, ar norite būti tik kosmoso vartotojai, o gal visgi norite tapti ir tiekėjų tinklo dalimi. Vis tiek naudositės kosmosu. Galite pasirinkti būti vartotoju ir mokėti kam nors, kad jums tiektų viską. O gal norite patys dalyvauti ir prisidėti?“, - dar 2010 m. pasirašant bendradarbiavimo sutartį su Lietuva sakė Peter Hulsroj, Europos kosmoso agentūros direktorius.
Lietuvių sėkmės raktas kosmose srityje – rasti savo nišą, taip, kaip ją kažkada rado lazeristai, biotechnologai. Vidmantas Tomkus pasakoja, kad Europos Sąjunga yra įvardijusi sąrašą, kokių kosmoso technologijų jai trūksta, ir Lietuva turėtų pasinaudoti proga ir dalyvauti kuriant kai kurias iš jų. „Tam tikrose nišose tikrai galime kažką sukurti, ką vėliau galėtų naudoti visas pasaulis“, – sako V. Tomkus. Yra daug mokslinių tyrimų institucijų, įmonių, kurios pajėgios ir suinteresuotos kurti kosmosui. Viena iš sričių, kur Vidmantas Tomkus mato Lietuvos potencialą, tai – mobilioji robotika. Tai yra tam tikri robotiniai aparatai, kurie gali patys savarankiškai atlikti stebėjimo ir kitas užduotis, – skraidydami kosmose, ore, važiuodami žeme, plaukdami.
„Mes galime pasiūlyti konkurencingą kainą gamindami sudėtingus daiktus. Kuo daiktas sudėtingesnis, tuo kaina didesnė. Galim rinktis – būti kaip toj karikatūroj „užvakuota“ pigi darbo jėga, toliau dalintis Europos struktūrinę paramą, arba galim ką nors sukurti patys ir būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje“, – sakė Vidmantas Tomkus.
„Skatinčiau jaunimą tikėti savo jėgomis ir imtis tokių darbų, kurie galbūt pradžioje atrodo neįmanomi. Kosmosas būtent tokia sritis, kur ne kiekvienas pamanys, kad kažką gali nuveikti. Bet pradėjus dirbti, tikrai galima savo jėgomis patikėti ir pasiekti realių rezultatų. Tik tie, kurie drąsiai žiūri į ateitį ir tiki savo jėgomis, gali tikėtis nuveikti kažką tokio, kas turėtų poveikio pasaulinėms tendencijoms. Tiesiog reikia daryti“, - sakė Vidmantas Tomkus.
Lietuvos proveržis – kartu su Europa?
Siekdama proveržio kosmoso technologijų kūrimo srityje Lietuva gali pasinaudoti savo naryste ES, kuri kosmoso veiklą įvardina kaip vieną iš savo politinių prioritetų. Šiuo metu ES kartu su Europos kosmoso agentūra įgyvendina 2 didžiules kosmines programas: kuria pasaulinę navigacijos palydovų sistemą „Galileo“ ir pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą „Copernicus“. Esame įpratę naudotis amerikietiška GPS sistema, tačiau po poros metų Europa turės savo palydovinę navigacinę sistemą ir kur kas tikslesnę. Tai nauja moderni sistema, kurios pagalba vieta bus nustatoma centimetrų tikslumu. Pavyzdžiui, naudojant šią sistemą lėktuvai galės leistis automatiniu režimu ir bet kokiomis oro sąlygomis.
Didelė galimybė Lietuvai – planuojama ES programa „Horizontas 2020“, pagal kurią 2014–2020 m. 80 milijardų litų bus skiriama mokslui, technologijų kūrimui ir inovacijoms. Bus finansuojamos visos inovacijų grandies dalys – nuo naujo produkto idėjos iki jo įdiegimo į rinką, vadovaujantis 3 pagrindiniais vertinimo kriterijais: aukštos kokybės moksliniai tyrimai, konkurencinga pramone ir nauda visuomenei. Programoje didelis dėmesys skiriamas kosminių technologijų kūrimui. Būdami ES, naudojamės ir kitokiomis galimybės. Pavyzdžiui, 2015 m. ES finansuos 50 mažųjų palydovų, sukurtų Europos ir kitų valstybių, paleidimą viena raketa. Net dvi Lietuvos mokslininkų ir inžinierių grupės pateko į šio projekto vykdytojus. Šis tarptautinis projektas skirtas žemutinių atmosferos sluoksnių tyrimui ir įvairių mažųjų palydovų kūrimo technologinių sprendimų patikrinimui. Viename iš lietuviškųjų palydovų bus sumontuota KTU sukurtas naujo tipo palydovo orientacijos mechanizmas, kitame – antros jaunųjų inžinierių komandos kuriamas mikrovariklis, ateityje galėsiantis pasitarnauti kosminių „šiukšlių“ valymui. Šie projektai – reikšminga Lietuvos paraiška kosminių technologijų kūrimo srityje, o artimiausiu laiku planuojami paleisti pirmieji lietuviški palydovai – gera abiejų komandų repeticija.
Dar didesnio proveržio Lietuvai kosmoso technologijų kūrimo srityje galėtume tikėtis tapę Europos kosmoso agentūros nariais. „Efektyviai dalyvauti kosmoso veikloje Lietuva savarankiškai nepajėgi, tačiau kartu su kitomis Europos valstybėmis gali nuveikti nemažai“, - sako ūkio viceministras M. Skarupskas. Tiesa, stojimo į šią agentūrą procedūra yra ilga ir sudėtinga, nes nauji nariai į ją priimami tik įsitikinus jų galimybėmis visaverčiai dalyvauti Europos kosmoso agentūros programose. „Šiuo metu vedame derybas dėl bandomojo etapo pradžios nuo 2015 m. Tapti pilnaverčiais nariais galėtume tikėtis nuo 2019 m., sėkmingai įveikę bandomojo laikotarpio iššūkius“, – prognozuoja viceministras.
Apie kosmoso technologijas mūsų kasdienybėje – parodoje Vilniuje
Apie Lietuvos ir Europos pasiekimus kosmoso technologijų kūrimo srityje bus galima plačiau susipažinti kilnojamoje parodoje „Space expo“ Vilniaus Katedros aikštėje rugsėjo 17–22 d. Tai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga į Vilnių atvežama kilnojamoji Europos komisijos paroda, skirta parodyti, kaip kosmoso technologijos įsiliejo į mūsų buitį ir kasdienybę.
