Lazeris yra vienas iš šviesos šaltinių rūšių, kuris ne tik gali apšviesti, bet taip pat naudojamas stebėjimui, tyrimams, ryšiams ar kontrolei. Keturis dešimtmečius šioje srityje dirbantis lietuvis dr. Gediminas Račiukaitis tikina, kad šiuolaikiniame pasaulyje pramonė reikalauja vis modernesnių gamybos priemonių ir būdų, tad lazerių panaudojimas yra viena progresyviausių krypčių. 
 Gediminas Račiukaitis Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
Lazeris yra vienas iš šviesos šaltinių rūšių, kuris ne tik gali apšviesti, bet taip pat naudojamas stebėjimui, tyrimams, ryšiams ar kontrolei. Keturis dešimtmečius šioje srityje dirbantis lietuvis dr. Gediminas Račiukaitis tikina, kad šiuolaikiniame pasaulyje pramonė reikalauja vis modernesnių gamybos priemonių ir būdų, tad lazerių panaudojimas yra viena progresyviausių krypčių. Su kolegomis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių Technologijų skyriuje bando užpildyti spragą tarp fundamentaliųjų tyrimų ir komercinio mokslinių rezultatų panaudojimo. Rugsėjo 18 dieną Vilniuje prasidėsiančioje tarptautinėje konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“ mokslininkas kalbės apie lazerių ir technologijų kūrimą, panaudojimą ir perspektyvas.
„Kaip paaiškinti kas yra lazerio impulsas? Sėdžiu namie prie knygų lentynų: užkeliame knygas į viršutinę lentyną – sužadiname. Viršuje daugiau jų, apačioje beveik neliko – turime inversiją. Imame visas kartu ir nustumiame – didelis „bum“. Taigi, dirbame, kaip padaryti „bum“ galingesnį ne tik užkeliant daugiau knygų, bet ir trumpinant kritimo laiką, intensyvumą. Taip pat siekiame, kad veiksmas būtų vienalaikis – sinchronizuotas“, – kuriamą technologiją paprastu pavyzdžiu palygino G. Račiukaitis.
Pasak Lazerinių Technologijų skyriaus vadovo, lazerio spindulys pasižymi unikaliomis savybėmis ir gali būti taikomas labai įvairiose srityse. Viena jų kosmoso reikmėms. Vienas iš pavyzdžių, JAV kosmoso tyrimų agentūros NASA kuriami nanopalydovai, kurių komponentai lazerių pagalba yra pagaminami ar be tarpų sumontuojami specialaus stiklo bloke.
„Lazerio šviesa sklinda kryptingai, be to galime sufokusuoti – sukaupti energiją erdvėje. Lietuva žinoma kaip trumpų impulsų lazerių šalis. Tą impulso trukmę laike sunku įsivaizduoti, viena pikosekundė = 10-12 sekundės arba 1/1000000000000 sekundės – laikas, kai šviesa su savo begaliniu dideliu greičiu 300000 km/val. tespėja nukeliauti tik 0,3 milimetro. Taigi, turime energijos šaltinį ir ją galime nutransliuoti, perkelti bet kur paprastu būdu – veidrodėliais. Energija sukoncentruota labai mažoje erdvėje ir laike. Mažas jos gabalėlis pavirsta galingu įrankiu, ir mes jį naudojame medžiagoms apdirbti. Jis gali išgarinti bet kokią medžiagą – šauname į Marso akmenį (panašią veiklą dabar Marse daro automobilio dydžio robotas Curiosity), net žiežirbos laksto. O žiežirbos tai plazma, sudaryta iš akmens dalių – išmatuojame plazmos spektrą – spalvas, kuriomis švyti ir jau žinome, iš ko tas akmuo sudarytas. Net prieiti nereikia prie akmens. Mūsų lazeriai čia tinka ir jau naudojami“, – apie lazeriu sukelto (optinio) pramušimo spektroskopiją pasakojo G. Račiukaitis.
Kombinuodami įvairias technologijas, lietuvių mokslininkai sukūrė ir pagamino specializuotus lazerius, kurie stebi situaciją orbitoje ir nustato, ar kuris nors palydovas nekrenta į Žemę.
„Pasiunčiame trumpą lazerio impulsą į kosmosą, pataikome į palydovą. Lazeris – ne iš žvaigždžių karų, silpnas, kaip lazerinė rodyklė, o palydovas blizgantis, kad atspindėtų ir neperkaistų nuo Saulės ten aukštai. Grįžta mūsų atspindėtas impulsas atgal. Pamatuojame, kiek laiko keliavo ir žinome, kaip toli palydovas. Tai paprastas būdas palydovų orbitų aukščiui pamatuoti, nereikia labai aukštų kopėčių“, – juokavo pašnekovas.
Tarptautinėje konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“ netruks įdomių lietuviškų pranešėjų: tai ne tik pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai, bet įvairių įmonių bei mokslo institucijų atstovai. Taip pat pranešėjų sąraše figūruoja aukšto lygio kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos. Kaip ir kasmet atvyks vienas iš kosmonautų – beveik 135 paras kosmose praskraidęs Georgijus Grečko.
Tai vienas didžiausių kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo renginių Baltijos šalyse, kuris kiekvienais metais sukviečia kosmoso srities mokslininkus, verslininkus, valstybių kosmoso programų vadovus aptarti aktualius kosmoso ekonomikos klausimus. Renginys tampa pasaulinių kosmoso veiklos lyderių, partnerių iš mažųjų valstybių ir dar tik įsitraukiančių į kosmoso veiklas valstybių susitikimo vieta, kur kartu apžvelgiama, įvertinama ir aptariama dabartinė komercinės kosmoso rinkos situacija ir jos vystymosi tendencijos, inovatyvios idėjos ir technologijos, investavimo galimybės, artimesnio bendradarbiavimo klausimai.
Konferencija yra nemokama, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina norinčių dalyvauti registracija. Daugiau apie rugsėjo 18–20 dienomis Vilniuje vyksiantį renginį galite skaityti Lietuvos kosmoso asociacijos internetinėje svetainėje.
Tą pačią savaitę, rugsėjo 17–22 d., Vilniaus Katedros aikštėje vyks ir kitas su kosmoso tematika susijęs renginys – kosmoso technologijų paroda „Space expo“. Tai – Europos Komisijos projektas, keliaujantis per Europos miestus ir pristatantis Europos pasiekimus ir ambicijas kosmoso technologijų srityje, jų vaidmenį kasdieniniame gyvenime ir naudą visuomenei.
