Tiesa ta, kad Lietuvos ekonomikos ir vidaus rinkos dydis neleidžia visiškai atsiskleisti piliečių verslumui. Vis dėlto skaitmeninis amžius siūlo išeitį – internetą, kuris atveria duris net į gūdžiausias rinkas. Tačiau lietuviškai internetinei prekybai dar reikia išsitraukti pagalius iš ratų. Statistika rodo, kad kas penktas lietuvis yra pirkęs prekių ar paslaugų tiesiog iš savo darbo kambario ar biuro. 
Tiesa ta, kad Lietuvos ekonomikos ir vidaus rinkos dydis neleidžia visiškai atsiskleisti piliečių verslumui. Vis dėlto skaitmeninis amžius siūlo išeitį – internetą, kuris atveria duris net į gūdžiausias rinkas. Tačiau lietuviškai internetinei prekybai dar reikia išsitraukti pagalius iš ratų.
Apie elektroninę (e.) prekybą kiekvienas yra girdėjęs – legendos ir anekdotai apie „eBay“ ar „Amazon“ produktų kokybę jau ne pirmus metus sklando interneto platybėse ir verslo spaudos tekstuose.
Statistika rodo, kad kas penktas lietuvis yra pirkęs prekių ar paslaugų tiesiog iš savo darbo kambario ar biuro. Nors šis skaičius gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos lyderių – britų, kurių net 70 proc. nesivargina palikti namų dėl tokių menkniekių, kaip apsipirkimas.
Tačiau nusiminti nevertėtų – elektroninės komercijos specialistai prognozuoja, kad pasitikėjimas internetinėmis parduotuvėmis mūsų šalyje tik augs, o prekybos apimtys per ketverius metus Lietuvoje ūgtels net 144 proc.
Yra kuo džiaugtis ir norintiesiems prekiauti su užsienio valstybėmis – skaičiuojama, kad augimas Vakarų Europoje iki 2017 metų sieks 80 proc. – įspūdingas šuolis, turint omenyje, kad 2012-aisiais e. prekybos apimtys Senajame žemyne siekė 160 mlrd. eurų (553 mlrd. litų).
Kredito kortelių barjeras
Nors Lietuvoje kredito kortelės dar nėra populiarios – Lietuvos banko duomenimis, jomis metų pradžioje naudojosi vos 17 proc. gyventojų, Vakarų pasaulis dėl kreditinių tiesiog pamišęs: jomis naudojasi daugiau nei trys ketvirtadaliai vakariečių.
„Kuriant e. komercijos pagrindu veikiantį verslą ir atlikus prekės ir rinkos analizes paaiškėjo, kad Vakarų Europoje ir JAV už didžiąją dalį internetinių pirkinių atsiskaitoma kreditinėmis kortelėmis“, – sakė „WebSolutions“ direktorius Tomas Paplauskas. Pašnekovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nė vienas bankas nesuteikia galimybės užsienio pirkėjams atsiskaityti kredito kortelėmis už prekes Lietuvoje.
„Yra kitų būdų, kaip „PayPal“ ar vietiniai mokėjimo paslaugų teikėjai, tačiau pasitaiko tam tikrų priežiūros aspektų, kuriuos dažniausiai sugeba patenkinti tik bankai. Išeina taip, kad privalome vykdyti atsiskaitymus per užsienio bankus. Tai reiškia, kad Lietuva praranda papildomas lėšas“, – pasakojo T. Paplauskas.
„Ekonomika.lt“ primena, kad prieš kelerius metus tokią paslaugą teikė „Swedbank“, tačiau vėliau jos atsisakė. „Bankui susidūrus su paslaugas teikiančių įmonių nemokumu, ši buvo sustabdyta, dabar aktyvi paslaugos plėtra nevyksta“, – savaitraščiui atsiųstame laiške dėstoma „Swedbank“ pozicija.
E. komercijos konsultanto Vytauto Vorabjovo teigimu, ši problema susiformavo tada, kai bankrutavus Lietuvos oro linijoms bankai savo lėšomis klientams turėjo padengti neįvykusių skrydžių išlaidas.
„Tai buvo dideli pinigai, bankai nusprendė, kad šios paslaugos Lietuvoje nebeteiks. Atsirado kitų paslaugų, tačiau jos visą atsakomybę perleidžia klientui“, – teigė V. Vorabjovas.
Susierzinimo neslėpė profesionalią garso įrangą Lietuvoje gaminančios kompanijos „LessLoss“ įkūrėjas Liudas Motiekaits. „Absurdiška, kad dirbdamas Lietuvoje turi tartis su Vokietijos ar Jungtinės Karalystės banku. Tai nėra pasirinkimas, veikiau prievolė“, – dėstė L. Motiekaitis.
Nors natūralu, kad bankai, įvertinę riziką, atsisako tam tikrų paslaugų, panašu, kad nuo krizės kur kas smarkiau nukentėjusi Latvija, kai kurių bankų akimis, atrodo patikimesnė – V. Vorabjovo teigimu, analogišką atsiskaitymo paslaugą Latvijoje teikia jau minėtas „Swedbank“.
Sistemą „Mokėjimai.lt“ administruojančios kompanijos „EVP international“ plėtros ir rinkodaros direktorius Liudas Kanapienis pasakojo jaučiantis akivaizdų šių paslaugų poreikį. „Yra daug mums žinomų ir nežinomų projektų, produktų ir paslaugų, orientuotų į užsienio rinkas, todėl gauti pinigų iš užsienio klientų visada aktualu“, – sakė L. Kanapienis.
Užsienis vilioja ne visus
Pasaulyje jau tapo įprasta rinktis verslo buveinę ne konkrečioje valstybėje, o veikiau tikslingoje verslo aplinkoje. Turint omenyje e. komercijos barjerus Lietuvoje, būtų galima tikėtis pradedančių lietuvių verslininkų migracijos į užsienio valstybes, tačiau savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai neįžvelgė tokių tendencijų.
Vienas startuolių akceleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjų Rokas Tamošiūnas pasakojo nematąs verslo emigracijos tendencijų. „Dauguma įmonių, į kurias investuojame, yra steigiamos Lietuvoje, bendra statistika – mums naudinga. Pretekstas kurtis užsienyje atsiranda dėl objektyvių priežasčių, kaip investuotojo noras pinigus skirti verslui, esančiam artimoje teisinėje jurisdikcijoje“, – aiškino „StartuoHighway“ įkūrėjas.
V. Vorabjovas laikėsi panašios nuomonės ir teigė manantis, kad norint pritaikyti prekes vienai ar kitai valstybės rinkai, pakankamai logiška dirbti arčiau klientų. „Kitas dalykas – „Amazon“ arba „eBay“ reikalavimas prekiaujant, tarkime, Jungtinėje Karalsytėje, nurodyti grąžinimo adresą ten pat“, – verslo subtilybėmis dalijosi konsultantas.
Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad veikimas užsienyje turi ir savų minusų, kaip papildomi kelionių ir transportavimo kaštai. „Yra tikrai nemažai įmonių, kurios sėkmingai prekiauja ir iš Lietuvos“, – sakė V. Vorabjovas.
Ir lengva, ir sunku
Pirminę e. komercijos infrastruktūros detalę – internetą, Lietuvos tiekėjai išplėtojo iki maksimumo. Gyvendami valstybėje, kurioje prieš 25 metus langų žaliuzės atrodė pakankamai rimta inovacija, dabar galime džiaugtis kone sparčiausiu pasaulyje interneto ryšiu.
R. Tamošiūnas mano, kad Lietuvoje nėra ypatingų barjerų e. komercijos įmonėms kurtis. „Neteko pastebėti, kad mūsų institucijos ką nors blokuotų. Aišku, visokių problemų gali kilti su tarptautiniais atsiskaitymais, kai pervedamos didelės sumos“, – aiškino R. Tamošiūnas.
Pašnekovas pridūrė, kad skųstis galėtų bandantieji įgyti mokėjimo agentūros statusą, mat šį suteikia griežtus standartus taikantis Lietuvos bankas.
Didesnių sunkumų negalėjo įvardinti ir L. Kanapienis. „Finansinių paslaugų teikimas visame pasaulyje yra licencijuojama veikla, tačiau sunkumais to nepavadinčiau, nes tokių paslaugų teikimas turi būti atsakingas ir prižiūrimas verslas“, – savaitraščiui sakė L. Kanapienis.
„Sunkiau nebent mažiesiems rinkos dalyviams, kuriems veiklios licenciją kur kas paprasčiau gauti užsienio šalyse“, – mintį tęsė „EVP International“ atstovas.
Savo ruožtu V. Vorobjovas priminė kiek senstelėjusį verslą prižiūrinčių institucijų mąstymą ir teisinės bazės sąrangą. E. komercijos konsultanto teigimu, dar nėra įsisąmoninta, kad e. parduotuvės, orientuotos tiek į vidaus, tiek į išorės rinkas, veikia ne lokalioje aplinkoje, o globaliai.
„Internetinė prekyba unikali tuo, kad pirkėjui nėra visiškai jokio skirtumo, ar įsigyti prekę iš Slovėnijos, ar iš Lietuvos, nors įmonių priežiūra šalyse skirtinga“, – pasakojo V. Vorobjovas. Pašnekovas pridūrė, kad kol Lietuvoje įmonės baudžiamos už smulkmenas, užsienio konkurentai tapačių reguliacijos problemų nepatiria.
„Tačiau nereikia kaltinti institucijų – verslas dar tik adaptuojasi prie e. komercijos, tad nėra keista, kad viešasis sektorius orientuojasi sunkiau“, – tikino e. komercijos konsultantas.
