Kai kurie kompiuteriniai žaidimai gali padėti lavinti smegenis: tobulinti strateginį mąstymą bei mąstymo žvitrumą, – teigia Karalienės Marijos koledžo ir Londono universitetinio koledžo mokslininkai. Tyrimo autoriai surado 72 savanorius ir patikrino jų „kognityvinį lankstumą“ – gebėjimą pritaikyti mąstymą prie įvairių situacijų, derinti užduočių atlikimą, spręsti skirtingas problemas vienu metu.
Kai kurie kompiuteriniai žaidimai gali padėti lavinti smegenis: tobulinti strateginį mąstymą bei mąstymo žvitrumą, – teigia Karalienės Marijos koledžo ir Londono universitetinio koledžo mokslininkai.
Tyrimo autoriai surado 72 savanorius ir patikrino jų „kognityvinį lankstumą“ – gebėjimą pritaikyti mąstymą prie įvairių situacijų, derinti užduočių atlikimą, spręsti skirtingas problemas vienu metu.
Savanoriai buvo padalinti į tris grupes, žaidžiančias skirtingas realaus laiko strategijas. Dvejoms grupėms teko greito mąstymo reikalaujantis žaidimas „StarCraft“, kuriame žaidėjai privalo burti ir valdyti armijas, siekdami nugalėti priešą. Likusi grupė žaidė tikro gyvenimo simuliatorių „The Sims“, kuriame nereikia daug įgūdžių, taktinio planavimo ir atminties.
Savanoriai prie žaidimų sėdėjo 40 valandų per 6–8 savaičių laikotarpį. Prieš ir po žaidimo maratono visi tiriamieji atliko įvairius psichologinius testus. Įdomi tyrimo detalė: tarp savanorių nebuvo nei vieno vyro, tyrime dalydavo vien moterys. Pasak tyrimo autorių, jiems tiesiog nepavyko surasti pakankamai vyrų, vaizdo žaidimus žaidžiančių mažiau, nei 2 valandas per savaitę.
Tyrimas atskleidė, jog savanorės, žaidusios „StarCraft“ kognityvinio lankstumo užduotis atlikinėjo greičiau ir tiksliau.
Karalienės Marijos universiteto profesorius Brianas Glassas sako: „Ankstesni tyrimai parodė, jog tokie veiksmo žaidimai, kaip „Halo“ gali pagerinti gebėjimą greitai priimti sprendimus. Mūsų tyrimas atskleidė, jog greitą mąstymą ir mokymąsi iš praeities klaidų tobulina ir realaus laiko strategijos.“
„Mūsų atradimas rodo, jog žmogiško intelekto pagrindas, kognityvinis lankstumas, nėra nekintanti savybė. Ją galima lavinti ir tobulinti, net ir naudojant tokias smagias priemones, kaip vaizdo žaidimai“, – teigia B. Glassas.
„Kognityvinis žmonių lankstumas skirtingais amžiaus tarpsniais gali labai skirtis. Puikaus kognityvinio lankstumo pavyzdys yra fantastinis herojus Šerlokas Holmsas, kuris yra pajėgus vienu metu apdoroti keletą minčių procesų, greitai persiorientuoti pagal kintančias sąlygas, – pasakoja Londono universitetinio koledžo profesorius Bradas Love. – Kūrybinis problemų sprendimas bei mąstymas „už dėžės ribų“ (angl. thinking outside the box) reikalauja išvystyto kognityvinio lankstumo. Lyginant su praeityje populiariais mąstymo nereikalaujančiais, kartojimu remiamais darbais, šiais laikais daug labiau vertinami darbai, kuriuose reikalingas būtent kognityvinis lankstumas.“
„Savanorės, „StarCraft“ žaidusios sunkiausiai lygiais, išsiskyrė geriausiais psichologinių testų įvertinimais po tyrimo. Mums dar reikia išsiaiškinti, kas būtent šiuose žaidimuose skatina tobulėjimą. Taip pat, ar kognityvinio lankstumo pagerėjimas trumpalaikis, ar ilgalaikis. Tai išsiaiškinus galima būtų kurti klinikines priemones, gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimo ar smegenų pažeidimų simptomus“, – mano B. Glassas.
