Asociacija „Infobalt EPA“ jau pusantro mėnesio stengiasi Lietuvos EEĮ gamintojams ir importuotojams suteikti galimybę pasinaudoti mažiausių sąnaudų reikalaujančiu atliekų tvarkymo būdu, tačiau LR aplinkos ministerija vilkina licencijos išdavimą. Tai reiškia, kad jei „Infobalt EPA“ per ateinančius kelis mėnesius negaus licencijos, Lietuvoje neliks stiprios organizacijos, svariai prisidedančios prie Lietuvos užduoties įvykdymo ir atstovaujančios savo narių bei vartotojų interesus.
Lietuvai įstojus į ES, elektros ir elektroninės įrangos (toliau EEĮ) gamintojai ir importuotojai yra įpareigoti finansuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Pasak Linos Šleinotaitės-Budrienės, UAB „Ekokonsultacijos“ direktorės, dalyvavimas ne pelno siekiančiose organizacijose yra vienas efektyviausių būdų tvarkyti EEĮ atliekas. Tokiu būdu įmonės galėtų sutaupyti žymią dalį išlaidų, susijusių su atliekų tvarkymu. Šiuo metu EEĮ organizacija teisiškai yra įkurta, tačiau Aplinkos ministerija jai nesuteikia veiklai reikalingos licencijos.
Džiugas Juknys, asociacijos „Infobalt EPA“ valdybos narys, sako, kad tik neseniai buvo išleisti 6 poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys EEĮ atliekų tvarkymą bei tuo pačiu ir organizacijos veiklą. Tai buvo daroma nenuosekliai, pavėluotai, todėl organizacijai dėl objektyvių priežasčių nebeliko pakankamai laiko suderinti licencijos dokumentus su LR aplinkos ministerija. Be to, ji asociacijos prašymą svarstė visą mėnesį ir tik pasibaigus terminui pareiškė, kad prašymas yra atmetamas, net nepaprašius patikslinti parengtus dokumentus. Ministerijai pritrūko garantijų, jog naujai įsiteigta asociacija galės įvykdyti savo narių užduotis.
Edgaras Kriukonis, asociacijos „Infobalt EPA“ direktorius, prieštarauja tokiam ministerijos sprendimui. Ministerijos atstovai neįsigilino į organizacijos specifiką, neuždavė jokių klausimų, nerodė noro bendradarbiauti su verslu. Apie rimtus organizacijos ketinimus rodo jau vien tai, kad čia susibūrė didžiausi Lietuvos didmenininkai ir gamintojai. Anot jo, tokios ne pelno siekiančios organizacijos veikla nėra naujiena – Europos Sąjungoje veikia per 30 panašaus pobūdžio organizacijų.
„Dalyvavimas tokioje organizacijoje yra pakankama garantija, kad elektroninės įrangos atliekos bus sutvarkytos, jeigu organizacijos nariai apima apie 75 proc. rinkos dalies pagal teikiamų į rinką produktų svorį atskirose produktų kategorijose. Šiuo metu asociacija artėja prie 60 proc., atsižvelgiant į Lietuvos rinkos specifiką, tai yra pakankamai geras rodiklis. Tačiau Aplinkos ministerija delsia išduoti asociacijai licenciją, manydama, kad ši organizacija yra vienadienė struktūra“, – aiškina E. Kriukonis. Ministerija bijo atsakomybės, kadangi neturi patirties, pavedant aplinkosaugines užduotis verslo subjektams. Šiuo metu, naujai įkurta asociacija vienija per 30 elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų. Jeigu asociacija negaus licencijos, tuomet elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turės rinktis apie 40 proc. brangesnį atliekų tvarkymą, kurį už EEĮ gamintojų pinigus organizuos valstybė.
Reikia garantijų – bus
„Tikrai neketiname nuleisti rankų. Šiuo metu ieškoma efektyvių sprendimų kartu su Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos komunalinių atliekų asociacijomis, vedamos derybos su potencialiais reikalingų paslaugų teikėjais. Be to, asociacija jau yra gavusi oficialų pasiūlymą įstoti į Europos šalių gamintojų/importuotojų forumą „WEEE-FORUM“, tad planuojama tapti šios organizacijos nariais ir ginti Lietuvos įmonių interesus europiniu lygiu“, – aiškina D. Juknys. Oficialų prašymą tapti asociacijos nariais yra pateikusios ir užsienio bendrovės („Microsoft“ (Airija)).
„Keista, kad aukščiau išvardintieji faktai verčia ministeriją manyti, kad asociacijos veikla yra vienadienė. Organizacijos nariai yra žinomi ir stiprūs savo segmentų žaidėjai, negi ministerijai atrodo, kad jie rizikuotų savo prestižu ir verslu?“ – teigia D. Juknys. Organizacija bet kuriuo atveju vykdo savo veiklą siekdama įvykdyti savo nariams iškeltas sutvarkymo užduotis. Licencijos vilkinimas arba neišdavimas tik sukelia nepatogumų organizacijos nariams, kelia produkcijos kainą, bet nesustabdo proceso. Mes esame įsitikinę, jog ilgoje perspektyvoje būtent ši forma leis efektyviai įvykdyti užduotis bei minimaliai pakelti produktų kainą.
Apeis
Andrej Mekionis, ITT konsultantas taip pat mato grėsmę. Jis sako, kad kompiuterių gamintojai jau svarsto modelius, kaip jie galės neparodyti ministerijai tikslaus į rinką išleidžiamos produkcijos kiekio. Tai reiškia, kad įstatymas vienaip ar kitaip bus „pergudrautas“, kadangi mažesnės įmonės tikrai negali sau leisti įšaldyti tokių didelių apyvartinių lėšų. Joms vienintelis kelias sąžiningai ir efektyviai utilizuoti atliekas per organizaciją, šiuo atveju – „Infobalt EPA“. Taip pat Lietuvoje iki šiol nėra aiškios EEĮ deklaravimo sistemos, be to, kyla nemažai abejonių, kaip valstybės institucijos patikrins įmonių deklaruojamus duomenis.
Už aplinkosaugos slepiasi komercija
Rinkos ekspertų nuomone, toks ministerijos delsimas yra naudingas elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie sukūrę monopolį ir pradėję vykdyti ne tik atliekų perdirbimą, bet ir surinkimą, sukurs prielaidas šios rinkos monopolio formavimuisi. Artėjama prie to, kad atliekos rinkoje taps preke.
V. Stunžėnas, UAB „GNT Lietuva“, importuojančios kompiuterinę ir buitinę techniką bei jos dalis į Lietuvą, vadovas sako, kad įmonei kaip garantijos formą pasirinkus banko garantiją reikėtų įšaldyti beveik 1 mln. Lt apyvartinių lėšų, o 2008 – net apie 5 mln. Lt. Taip nutiks ir kitoms stambioms įmonėms, jeigu EEĮ atliekų organizacijos negalės vykdyti veiklos. Tokios didelės įšaldytos lėšos pastebimai apsunkins įmonių veiklą ir neišvengiamai didins parduodamos įrangos kainą galutiniam vartotojui.