Populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ ketina į naują terpę perkelti labiausiai erzinančias – vaizdo reklamas.
Vaizdo reklamos, kurių negalima praleisti, galėtų atrodyti kaip geriausia inovacija per interneto vystymosi dešimtmečius. Bet tik rinkodaros specialistams, kuriems mažėjanti televizijos ir radijo reklamų rinka yra kasdienybė. Tuo tarpu „Facebook“ socialiniame tinkle JAV piko valandomis būna nuo 88 iki 100 mln. lankytojų – maždaug tiek pat, kiek stebėjo šių metų Amerikinio futbolo lygos superfinalą. Tiesa, rinkodaros specialistams gali tekti susidurti su kiek kitokiu realybės smūgiu – vartotojai gali sukilti. Tokių atvejų praeityje jau buvo, nors šių „sukilimų“ sėkmė – labai abejotina.
Žmonės į socialinius tinklus eina pažiūrėti į gražias nuotraukas ir perskaityti savo draugų ir šeimos kvailų pranešimų, o ne sėdėti spoksant į visokiausių pampersų ar vaistų nuo slogos reklamas ir laukti, kol pasirodys norima žinutė.
Įsiutę vartotojai gali suorganizuoti „Quit Facebook Day“ („Išėjimo iš „Facebook“ dieną“), kaip 2011 metais, kuomet privatumo nustatymų keitimas susilaukė aršios kritikos. Tiesa, tokios akcijos organizatorių svetainėje buvo registruota tik 40 620 žmonių, pasiryžusių visiems laikams mesti socialinę svetainę. Tokiam milžinui, kaip „Facebook“, tai buvo lašas kibire.
Yra pagrindo manyti, kad ir šį kartą „Facebook“ atsipirks be didelių nuostolių vartotojų kiekio požiūriu.
Praėjusią savaitę išaiškėjo, kaip bus organizuojamas reklamų rodymas. Jos truks 15 sekundžių, o lankytojai per dieną pamatys ne daugiau nei tris reklamas. Už dieną besireklamuojantieji (bent jau JAV rinkoje) turės sumokėti po 2,5 mln. JAV dolerių – vertinant sekundėmis, tai yra brangiau nei šių metų futbolo superfinalo pertraukų metu rodytos reklamos, kurių kaina yra 4 mln. dolerių už 30 sekundžių, rašo yahoo.com.
Šiuo metu besireklamuojantieji vaizdo reklamas gali įtraukti į įrašus savo paskyroje – šias reklamas mato tik tie, kurie savanoriškai tampa besireklamuojančiojo stebėtojais (t. y., „palaikina“ tam tikrą paskyrą). Tokia praktika stipriai riboja reklamą pamatyti galinčių žmonių auditoriją – jau neskaitant to, kad reklamų žiūrėjimas yra savanoriškas veiksmas.
Reklamų, kurios prieš akis šmėkščioja be laisvanoriško sutikimo, praktika „Facebook“ tinkle nėra naujovė. Nuo praėjusių metų šis tinklas jau siūlo galimybę į naujienų srautą įterpti tekstines bei statiško vaizdo reklamas – dėl šių veiksmų susilaukta pavienių vartotojų skundų ir nemažo pinigų srauto, padėjusio ketvirčio pajamas paauginti net 53 procentais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.
„Facebook“ generalinis direktorius praėjusį mėnesį sakė, kad įmonė nepastebėjo „reikšmingo vartotojų pasitenkinimo mažėjimo“, kai atliko žmonių, mačiusių statines reklamas, apklausą ir palygino jų bei žmonių, kurie tokių reklamų nematė, nuomonėmis. Kol kas „Facebook“ neplanuoja kišti reklamų į „Instagram“, kurį praėjusiais metais įsigijo už milijardą dolerių.
Palyginimui, „Google“ savo vaizdo įrašų svetainėje „Youtube“ iš lėto, bet stabiliai didina video reklamų kiekį, o aršios vartotojų kritikos nesulaukia. Šiuo metu reklamos rodomos peržiūrint maždaug 14 proc. „Youtube“ vaizdų, teigia analitikas Rory Maheris.
Kol kas prieštaringiausiai vertinamas sprendimas „Facebook“ istorijoje – tai 2007 metais pradėtas „Beacon“ projektas, kurio tikslas yra stebėti, ką vartotojai veikia ne tik socialiniame tinkle, bet ir apskritai internete. Šio projekto vykdymas susilaukė labai stiprios vartotojų kritikos, todėl „Facebook“ labai greitai sumažino jo apimtis, o 2009 metais ir apskritai nutraukė. Praėjusiais metais kalbėdamas apie šį projektą M. Zuckerbergas pripažino: „[Tame projekte] buvo nedidelis kiekis labai ryškių klaidų“.
Jeigu bus susilaukta pakankamai stipraus vartotojų pasipriešinimo, M. Zuckerbergas ateityje galbūt kažką panašaus pasakys ir apie vaizdo reklamas.