Pomėgis lindėti socialiniuose tinkluose ir spaudyti mygtukus „like“ bei „post“ nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti. Dalis visuomenės grupių rizikuoja tapti priklausomais nuo socialinių tinklų, o tai gresia fiziniais padariniais: sutrikusiu miegu ir mityba, pablogėjusia sveikata ar pašlijusia psichika.
Pomėgis lindėti socialiniuose tinkluose ir spaudyti mygtukus „like“ bei „post“ nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti. Dalis visuomenės grupių rizikuoja tapti priklausomais nuo socialinių tinklų, o tai gresia fiziniais padariniais: sutrikusiu miegu ir mityba, pablogėjusia sveikata ar pašlijusia psichika.
Kada jau laikas susirūpinti priklausomybe nuo socialinių tinklų – DELFI interviu su studiją apie paauglių priklausomybę nuo socialinių tinklų internetinėje erdvėje atlikusiu Vytauto Didžiojo universiteto magistrantu Tomu Baciu.
– Kiek tarp paauglių paplitę socialiniai tinklai?
– Socialiniai tinklai šiuo metu smarkiai populiarėja ir pavergia pasaulį. Jų sėkmė yra neabejotina, nes žmogus yra sociali būtybė, ji yra linkusi bendrauti, dalintis informacija, domėtis vienas kitu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog socialiniais tinklais naudojasi net 98,5 proc. paauglių. Vidutiniškai paaugliai socialiniais tinklais per dieną naudosi 2–3 val. Atlikta tyrimų studija parodė, kad merginos yra aktyvesnės socialinių tinklų naudotojos nei vaikinai.
– Kokie socialiniai tinklai populiariausi tarp Lietuvos paauglių?
– Lietuvoje populiariausias socialinis tinklas „Facebook”, toliau eina „Google+” ir „Twitter”. Paaugliai, skirtingai nei suaugusieji, neužmiršta ir lietuviško socialinio tinklo „One“, kuris taip pat aktyviai naudojamas.
Sunku pasakyti, kiek dabar tiksliai vartotojų naudojasi socialiniais tinklais, nes pateiktos statistikos yra netikslios. Jose parodomos tik registruotų vartotojų skaičius, bet juk socialinių tinklų naudotojai turi net po dvi ir daugiau skirtingas anketas ne viename socialiniame tinkle.
– Kas jau laikoma priklausomybe nuo socialinių tinklų?
– Priklausomybę nuo socialinių tinklų galima apibūdinti kaip nenusakomą norą naudotis socialiniu tinklu ir praleisti jame laiką. Priklausomybė nuo socialinių tinklų yra psichologinė priklausomybė, ji sukelia psichologinį diskomfortą. Priklausomiems asmenims pasireiškia psichologiniai, socialiniai ir fiziologiniai sutrikimai. Nukenčia priklausomybę turinčių asmenų darbas, santykiai su aplinkiniais, mėgstama veikla. Norintys gali pasitikrinti: štai priklausomybei nuo socialinių tinklų būdingi požymiai:
- nuolat galvojama apie socialinį tinklą ir veiklą jame, susirūpinimas;
- pasikartojantys staigūs impulsai naudotis socialiniu tinklu;
- gerokai pailgėjęs naudojimosi socialiniais tinklais laikas, kurio reikia, kad įvyktų pasitenkinimas;
- pasireiškiantys abstinencijos simptomai, nepasinaudojus socialiniu tinklu kelias dienas: depresija, bloga nuotaika, nerimas, dirglumas, nuobodulys;
- didesnis saugumo jausmas, pasireiškiantis bendraujant socialiniame tinkle nei bendraujant „akis į akį“;
- neprisijungęs prie socialinio tinklo ir nepabendravęs, jautiesi vienišas;
- socialiniais tinklais naudojamasi siekiant pagerinti savijautą arba išvengti abstinencijos simptomų;
- socialiniais tinklais naudojamasi, kai nebuvo planuota;
- nesėkmingi bandymai sustabdyti naudojimąsi socialiniais tinklais vieną ir daugiau kartų;
- sąmoningai tęsiamas naudojimasis socialiniu tinklu, nors ir suvokiama, kad nuolatinius arba pasikartojančius fizinius sveikatos sutrikimus arba psichologines problemas greičiausiai sukėlė ar pasunkino nesaikingas naudojimasis socialiniu tinklu.
Čia pateikiami tik psichologiniai požymiai, kuriuos gali kiekvienas sąžiningai pasitikrinti. Jei pasireiškia bent keli požymiai, jau reikėtų susirūpinti.
– Kas yra žmonės, kurie labiausiai rizikuoja būti priklausomi nuo socialinių tinklų?
– Didžiausia riziką būti priklausomiems nuo socialinių tinklų turi paaugliai, studentai, vieniši žmonės ir intravertai. Tai žmonės, kurie mėgsta bendrauti, trokšta staigaus atlygio ir greito pasitenkinimo dėl aplinkinių atsakymo. Tai žmonės, mėgstantys technologijas, naujoves.
– Ko jie socialiniuose tinkluose ieško? Ką juose dažniausiai veikia?
– Socialiniuose tinkluose žmonės ieško socialinės paramos, romantiškų santykių, bando iš naujo atrasti save naujose erdvėse, testuoja pojūčius ir net siekia seksualinio pasitenkinimo. Dažnai asmenys daug laiko socialiniame tinkle praleidžia dėl menkos savivertės. Tokie asmenys jaučia nerimą, monotoniją, būna depresyvūs. Nuo socialinių tinklų priklausomi žmonės paprastai turi problemų šeimoje ar patiria stresą darbe, todėl socialinis tinklas padeda atsipalaiduoti ir užmiršti rūpesčius.
Asmenys, priklausomi nuo socialinių tinklų, gali turėti ir psichologinių problemų. Socialiniai tinklai yra įrankis pristatyti save tokį, kokiu jie nori būti, susikurti pasaulį ir bendrauti su tokia aplinka, kokia norima, kuri nėra pasiekiama tikrame gyvenime. Paaugliams socialiniai tinklai yra išskirtinė traukos vieta, kurioje jie vaidina savarankiškus ir suaugusius, neigia jiems primestus autoritetus, dažnai kopijuoja suaugusius. Prisijungę prie socialinio tinklo, paaugliai tampa drąsesni, jie gali bendrauti su draugais, priešinga lytimi, o to negalėtų padaryti bendraudami tiesiogiai metu. Manoma, kad virtualus gyvenimas būna svarbesnis už realų, bet pasitaiko atvejų, kai paaugliai socialiniuose tinkluose patiria patyčias (socialinė agresija, siuntinėjama reputaciją bloginanti medžiaga), seksualinį smurtą (bandymas įtraukti į seksualinę veiklą, kontaktų paieška).
Manau, kad paaugliai turi didžiausią riziką tapti priklausomi nuo socialinių tinklų, nes jie bendravimą socialiniame tinkle priima kaip tiesioginį bendravimą, yra atviresni, jiems patinka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis.
– Pats turiu pažįstamų, kurie per dieną „Facebook“ pasiskelbia kokius penkis kartus: nufotografuoja maistą, deda asmenines ar aplinkos nuotraukas, o kol nueina iki automobilio, dar spėja balą nufotografuoti ir paskelbti. Ar dėl to jau reikia sunerimti? Ką tai rodo?
– Toks elgesys atspindi „Facebook“ esmę – dalinkis ir gauk pripažinimą. Žmogus testuoja pojūčius, bando aplinkinių dėmesį, kad sulauktų pripažinimo, įvertinimo ir nesijaustų toks vienišas. Man dažnai socialinis tinklas atrodo kaip tuštybių mugė. Jei atkreipsite dėmesį į išvardintus priklausomybei nuo socialinių tinklų būdingus psichologinius požymius, pastebėsite ne vieną požymį, kuris pasireiškia Jūsų draugui. Man toks elgesys nesukelia jokios nuostabos, juk dabar socialinis tinklas tapo lengviau pasiekiamas nei bet kada, o jo turinys vis stipriau mus įtraukia. Naudojant socialinį tinklą, jo reikia vis daugiau ir daugiau, jau įkelti vieną nuotrauką į dieną neužtenka – negaunama pasitenkinimo. Patarčiau jūsų draugui ir visiems, kurie elgiasi panašiai, žengti pirmąjį žingsnį ir pašalinti „Facebook“ programėlę mobiliajame telefone. Stenkitės suplanuoti praleidimą prie socialinio tinklo ir stebėti praleistą laiką jame.
– Kodėl dėl priklausomybės nuo soc. tinklų reikėtų susirūpinti?
– Reikėtų, net jei jums atrodo, kad tai netrukdo normaliai gyventi. Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali sukelti psichologinius, socialinius ir fizinius sveikatos sutrikimus, todėl susirūpinti tikrai verta. Lietuvoje priklausomybė nuo socialinių tinklų vis dar nauja ir pilnai neištirta, o informacijos visuomenei apie grėsmes nepateikiama.
Vakarų Europoje, o ypač JAV, ši problema yra ypač opi, nes ten socialiniai tinklai atsirado anksčiau ir priklausomybė jau yra progresavusi. Žmonės patys kreipiasi į priklausomybių centrus, kad jiems padėtų, gydyti priklausomybei nuo socialinių tinklų kuriasi specializuoti gydymo centrai. Man kelia nerimą situacija Lietuvoje dėl paauglių, nes jie pradeda socialiniu tinklu naudotis 11–14 metų amžius. Tai ankstyvoji paauglystė, kurios metu paauglys yra ypač pažeidžiamas. Ankstyvas naudojimasis socialiniais tinklais be tėvų priežiūros gali daryti įtaką paauglių psichikai, o tai nulemti priklausomiems nuo socialinių tinklų būdingą elgesį.
– Minėjote, kad soc. tinklai lemia sveikatos problemas. Kokias?
– Kaip priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmė atsiranda fizinių padarinių: sutrinka miegas, mityba, mažai judama, pablogėja sveikata. Vartotojai dažnai skundžiasi galvos, nugaros ir sprando skausmais. Remiantis atliktais tyrimo duomenimis, paaugliams dažniausiai pasireiškia kaklo, pečių ir galvos skausmai, kojos mėšlungis.
2012 m. balandžio mėnesį Kaune atlikto tyrimo metu apklausta 100 respondentų: 53 merginos ir 47 vaikinai. 10–11 klasėse besimokančių moksleivių amžius siekė 15–18 metų.
