Pirmaujanti pasaulinė strateginės komunikacijos kompanija „Burson-Marsteller“ šią savaitę paskelbė kasmet atliekamo tyrimo „Twiplomacy“ (www.twiplomacy.com), nagrinėjančio žymiausių pasaulio politikų paskyras socialiniame mikrotinklaraštyje „Twitter“, rezultatus. Tyrimas parodė, kad daugiau nei trys iš keturių (77,7 %) pasaulio lyderių turi „Twitter“ paskyras, o daugiau nei du trečdaliai (68 %) su savo kolegomis per „Twitter“ palaiko abipusius ryšius.
„Twiplomacy“ arba politikų veiklos „Twitter“ tyrimas yra pirmasis ir unikalus šioje srityje – jis siekia parodyti, kaip intensyviai žymiausi pasaulio politikai naudoja socialinį tinklą „Twitter“. 2013 m. liepos pradžioje „Burson Marsteller“ išnagrinėjo 505 politikų ir valdžios institucijų iš 153 šalių „Twitter“ paskyras.
Daugiausiai sekėjų turi JAV prezidentas popiežius
Tyrimas parodė, kad daugiausiai sekėjų – daugiau nei 33 mln. – turi JAV prezidentas Barakas Obama (@BarackObama). Nors Baraką Obamą „Twitteryje“ seka beveik trečdalis (148) pasaulio šalių vadovų, jo negalima laikyti geriausiai abipusius ryšius šiame socialiniame mikrotinklaraštyje palaikančiu pasaulio lyderiu. Taip yra todėl, kad @BarackObama pats yra tik dviejų kitų paskyrų – Norvegijos premjero Jenso Stoltenbergo ir buvusio Rusijos prezidento, dabar ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo sekėjas. Tyrimas rodo, kad ir kitų oficialių JAV vyriausybės institucijų atstovai į abipusius ryšius žvelgia „šaltai“: pavyzdžiui, paskyrą @WhiteHouse seka 132 pasaulio politikai, tačiau šis puslapis pats prenumeruoja tik 3 kitų lyderių įrašus; paskyrą @StateDept skaito 99 politikai ir institucijos, tačiau JAV valstybės departamentas „neseka“ jokios kitos šalies Užsienio reikalų ministerijos.
Antroje vietoje pagal populiarumą yra naujasis popiežius Pranciškus (@Pontifex), jau dabar turintis daugiau nei 7 mln. sekėjų. Nors popiežius tiesiogiai nebendrauja su jokiais kitais „Twitter“ vartotojais, jo paskyros įrašai yra atkartojami (angl. retweeted) vidutiniškai daugiau nei 11 tūkst. kartų, ypač jei jie parašyti ispanų kalba. Palyginimui, Barako Obamos vardu skelbiami pranešimai toliau persiunčiami vidutiniškai tik kiek daugiau nei 2 tūkst. kartų, nors jis turi žymiai daugiau „sekėjų“.
Dauguma Europos valstybių vadovų ir vyriausybių turi savo paskyras internete bei noriai bendrauja tinklo pagalba. Be popiežiaus Pranciškaus, daugiausiai sekėjų „Twitter“ tinkle turi Turkijos prezidentas Abdula Giulas (@cbabdullahgul), šios šalies premjeras Recepas Taypas Erdoganas (@RT_Erdogan), Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas (@MedvedevRussiaE) bei oficiali Jungtinės Karalystės vyriausybės paskyra (@Number10gov).
Aktyviausiais žinutes rašo ir ypač daug jų paskelbia Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas (@carlbildt), antroje vietoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (@premiertusk). Tyrimo autoriai taip pat išskyrė kelis populiarius autorius, kurie įrašus „Twitter“ mikrotinklaraštyje rašo patys, be padejėjų pagalbos – tai dažnai drąsias ir skatinančias mąstyti žinutes skelbiantis Estijos prezidentas Tomas Ilvesas (@IlvesToomas) ir humoro jausmo nestokojantis Suomijos Europos reikalų ministras Aleksas Stubas (@AlexStubb).
Svarbu – ir abipusiai ryšiai
Geriausiai „susijungęs“ (angl. connected, tai yra – sekantis kitų politikų paskyras, ir pats jų sekamas) „Twitter“ tinkle yra Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas (@carlbildt), kuris abipusius ryšius palaiko su 44 pasaulio lyderiais. Tarp institucijų, daugiausiai tarpusavio ryšių (36) palaiko Europos išorės veiksmų tarnyba (@@eu_eeas), o tarp atskirų valstybių Lenkijos (@PolandMFA) , Jungtinės Karalystės (@ForeignOffice) ir Prancūzijos ( @FranceDiplo) užsienio reikalų ministerijos.
„Mūsų tyrimas parodė, kad „Twitter“ ir kiti socialiniai tinklai įsitvirtino, kaip svarbi vyriausybių integruotos komunikacijos dalis. „Twitter“ negali būti vienintelis komunikacijos būdas, ir jis niekada nepakeis tiesioginių valstybių vadovų susitikimų – tačiau šis socialinis mikrotinklas tapo nauja tiesioginio tarpusavio bendravimo forma. Mes, tikimės kad artimiausioje ateityje vis daugiau didžiausių pasaulio kompanijų ir jų vadovų pradės naudoti tokias naujas komunikacijos priemones, kurios jau šiandien jungia pasaulio lyderius“, – pabrėžė Džeremis Golbraitas (Jeremy Galbraith), „Burson Marsteller“ vykdantysis direktorius Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos (EMA) šalims.
Tyrimas atskleidė, kad kai kurių šalių lyderių komunikacija yra vienpusė – tai yra, jie „neseka“ nei vienos kitų politikų „Twitter“ paskyros. Taip elgiasi jau minėtas Turkijos premjeras Erdoganas, iš posto pašalintas Egipto prezidentas Morsi, Ruandos prezidentas Kagame, Izraelio vadovas Peresas, Olandijos ministras pirmininkas Rutė ir dar 36 politikai paskyrų „Twitter“ turėtojai.
Pats „kalbiausias“ politikos veikėjas „Twitter“ tinkle yra Ugandos ministras pirmininkas Amama Mbabazi, tarp kurio pranešimų net 96 % sudaro atsakymai į kitų „Twitter“ vartotojų klausimus. Antrą ir trečią vietą dalinasi jau minėti Ruandos prezidentas Polas Kagame ir specialią „Twitter“ rubriką „Ask Carl Bildt“, skatinančią užduoti klausimus, į kuriuos vėliau atsako, Švedijos užsienio reikalų ministras K. Bildtas.
„Twitter“ populiarumas toliau auga
Tyrimas dar kartą patvirtino, kad „Twitter“ tinklas tapo ypač svarbiu pranešimų platinimo įrankiu ir pasaulio lyderiams. Nepaisant to, kad jis neturi interaktyvumo galimybių, popiežiaus Pranciškaus „Twitter“ paskyra@Pontifex per pastarąjį pusmetį itin įspūdingai augino savo sekėjų skaičių. Panašiai sparčiai augo Indonezijos prezidento Susilo Bambango Judhojono (@SBYudhoyono) ir naujai išrinkto Venesuelos prezidento Nikolaso Maduros (@NicolasMaduro) „Twitter“ prenumeratorių skaičius, nors jie savo paskyras atidarė tik šių metų kovo mėnesį. O štai prieš rinkimus įsteigę „Twitter“ mikroblogus, dabartinis Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (@FHollande) ir Brazilijos prezidentė Dilma Rusef (@DilmaBR) vėliau juos apleido nepaisant to, iki šiol juos sekti pradeda vis nauji ir nauji prenumeratoriai.
„Piliečiai neabejotinai nori bendrauti su politiniais lyderiais per „Twitter“. Tačiau mes su nuostaba atradome tendenciją, kad populiariausios, daugiausiai sekėjų turintys politikai mažiausiai bendrauja su kitais „Twitter“ vartotojais“, – pabrėžė tyrimo autorius, „Burson - Marsteller“ skaitmeninės komunikacijos ekspertas Matthiasas Luefkensas.
Šiuo metu „Twitter“ veikia 227 žinomų politikų paskyros, iš jų 76-ose pasaulio lyderiai patys rašo žinutes, tačiau anaiptol ne visada savarankiškai. Vis dėlto, tarp 8 didžiųjų pasaulio valstybių 7 vadovai turi „Twitter“ puslapį, o iš 20 svarbiausių pasaulio ekonomikai valstybių vyriausybių šiame tinkle yra 19.
Tyrimo autorių nuomone, „Twitter“ tinklas yra unikali proga ir mažesnių pasaulio šalių vadovams tapti svarbesniais ir perduoti savo pranešimus tiesiogiai savo kolegoms prezidentams, premjerams ar užsienio reikalų ministrams. Kroatijos vyriausybės (@VladaRH) ir Islandijos užsienio reikalų ministerijos (@MFAIceland) puslapiai – tai pavyzdys, kai paskyros užsiprenumeravo atitinkamai 195 ir 142 politikų puslapius, besitikėdamos, kad ir jie atkreips dėmesį į valstybių skleidžiamas žinias.
Lietuvos lyderius atkreipti dėmesį į „Twitter“ paskatino vadovavimas Europos Sąjungai
Tai, kad egzistuoja nepaneigiamas politikų komunikacijos ir diplomatijos „Twitter“ pagalba fenomenas „Twiplomacy“, rodo ir nesenas Lietuvos politikų veiklos pavyzdys. Praėjusių metų lapkritį savo paskyrą anglų kalba (@Grybauskaite_LT) atidarė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri jame paskelbė 150 pranešimų. Tyrimo metu šalies vadovę „sekė“ 3,2 tūkst. „Twitter“ vartotojų, ji pati buvo užsiprenumeravusi 236 paskyrų pranešimus.
Nuo liepos 1-osios pranešimus anglų kalba „Twitter“ tinkle aktyviai pradėjo skelbti ir Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kurį laiką tai aktyviai daro ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jų skleidžiamas žinias „Twitter“ sekė atitinkamai 569 ir 1225 prenumeratoriai. Užsienio reikalų ministro atveju, 50 „Twitter“ paskyros kontaktų buvo „abipusiai“.