„Google“ ir „Amazon“ atėjimas į Centrinės ir Rytų Europos (toliau CRE) e. komercijos rinką buvo aptartas ne kartą, tačiau panašu, kad kol kas verslas į tai nežiūri rimtai. „Globalių trendų ignoravimas ir delsimas veikti gali kainuoti labai brangiai“, – situaciją apibrėžia „Gemius“ e. komercijos ekspertas Mateuszas Gordonas. 
„Google“ ir „Amazon“ atėjimas į Centrinės ir Rytų Europos (toliau CRE) e. komercijos rinką buvo aptartas ne kartą, tačiau panašu, kad kol kas verslas į tai nežiūri rimtai. „Globalių trendų ignoravimas ir delsimas veikti gali kainuoti labai brangiai“, – situaciją apibrėžia „Gemius“ e. komercijos ekspertas Mateuszas Gordonas.
Per ateinančius 5–10 metų CRE e. komercijos rinka patirs didelių pokyčių, kurie ves link koncentracijos, stambėjimo ir globalizacijos. Net neskaičiuojant tokių korporacijų kaip „Apple“, „Google“, „eBay“ ar „Amazon“ – kurios gausiai investuoja į komerciją – e. komercijos industrija susilaukė dėmesio iš galingų investicinių fondų, kurių dėka užgimsta nauji milžinai ir skatinama verslo konsolidacija. Geras šių tendencijų pavyzdys yra „Zalando“ – internetinė parduotuvė esanti „Internet Rockets“ investicinio fondo portfelyje. Šis fondas spėriai tvirtinasi CRE rinkose. Pasaulyje yra daug „Zalando“ klonų veikiančių įvairiose šalyse. Nors jos veikia skirtingose kultūrinėse ir geografinėse zonose, skiriasi pasiūla, jos visos remiasi tuo pačiu verslo modeliu atsikartojančiu visose rinkose. Tad Azijoje ši parduotuvė žinoma, kaip „Lazada“, Afrikoje – „Zando“ ir „Jumia“, Brazilijoje – „Dafiti“, o Artimuosiuose Rytuose – „Namshi“; pastaroji nesenai susilaukė 13 mln. JAV dolerių injekcijos iš fondo.
„Google“ ir „Amazon“ ateis, tai tik laiko klausimas
Rinka keisis reaguodama į artėjančią „Google“ plėtrą. Kompanija, paleisdama „Google Shopping“ naujose šalyse, į rinką įeina subtiliau nei „Amazon“, nes uždirba ne iš tiesioginių pardavimų, o suvesdami pirkėją su pardavėju. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad ši paslauga išeina už virtualybės rėmų, „Google“ įsigijo logistikos bendroves ir pradėjo teikti pristatymo tą pačią dieną paslaugas. Taip, kaip tiesioginis konkurentas e-parduotuvėms ir kainų palyginimo svetainėms, „Google“ tampa realia grėsme investuojantiems į e. komerciją CRE regione.
„Google Shopping“ atsiradimas CRE rinkoje skaudžiausiai smogs kainų palyginimo svetainėms, kurios, sekdamos e. parduotuvių pavyzdžiu, nesenai praplėtė savo paslaugas „pridėkite į vežimėlį“ funkcija, taip suteikdamos vartotojui galimybė apsipirkti neišeinant iš svetainės. Būtent taip kainų palyginimo svetainės perėmė dalį mažesnių e. parduotuvių funkcijų. Tokiu būdu statoma paslaugų piramidė ir rinka koncentruojama aplink didesnius žaidėjus. Įdomu, kad dauguma e. komercijos rinkos dalyvių savo puslapiuose turi „Google Analytics“ skriptus, tad atsižvelgiant į sutartis, jų duomenys priklauso „Google“. Sunku įsivaizduoti gigantui patogesnę situaciją didelės plėtros išvakarėse.
Kita industrija, į kurią investuoja „Google“ yra turizmas. Kai kuriose šalyse korporacija siūlo skrydžių ir viešbučių paiešką atliekančias programėles. Nėra abejonių, kad šiuo metu išsiskaidžiusi bilietų ir viešbučių rezervacijų rinka taps daug labiau koncentruota. Ypač turint omenyje, kad didžioji dalis srauto į šiuos puslapius ateina per „Google“ paieškos variklį.
„Amazon“ atėjimas į CRE rinką, taip pat tik laiko klausimas. „Allegro“, didelis žaidėjas Lenkijos e. komercijos rinkoje, sugebėjo atlaikyti „eBay“ spaudimą internetinių aukcionų rinkoje, bet ar atsilaikys iškrikęs e. parduotuvių segmentas? Nelabai tikėtina, ypač turint omenyje, kad jau dabar reikšminga dalis CRE gyventojų apsipirkinėja didžiausiame e. knygyne pasaulyje.
Vienijimas padės pasipriešinti gigantų plėtrai
Ar įmanoma CRE regiono e. komercijos įmones apsaugoti nuo globalios konkurencijos? Kokios strategijos vertėtų imtis? Yra bent keletas galimų sprendimų. Pirma, negalima pamiršti, kad siaura specializacija išskiria iš konkurentų tarpo: itin profesionalus aptarnavimas, plati pasiūla viename prekių segmente sukuria pridėtinę vertę pirkėjui. Klientai internete ieškantys konkrečios prekės, pvz. batų ar kosmetikos, dažniau linkę pirkti juos tam skirtose parduotuvėse nei dideliuose internetiniuose prekybos centruose siūlančiuose labai platų prekių pasirinkimą iš visų prekių kategorijų.
Unikalumas ir išskirtinumas visada yra geri bruožai, tad koncentruojantis į sunkiai nukopijuojamas prekes, galima išvengti „Amazon“ konkurencijos. Ši strategija tikrai tinka rankų darbo, išskirtinio dizaino prekėms, meno kūriniams.
Kitas kelias būtų suvienyti jėgas ir versle siekti to paties tikslo – vystyti vietinių prekinių ženklų žinomumą, taip didinant pasiūlymų konkurencingumą prieš užsienio korporacijas. Vertėtų įtvirtinti savo pozicijas, kol globalieji milžinai jų neperėmė. Kai jie ateis į rinką, gali būti per vėlu vienytis. Sėkmingas Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacijos darbas rodo, kad vieningos pastangos tikrai atsiperka ir susivieniję mažieji yra pajėgūs konkuruoti net ir užpildytoje rinkoje.
Gali pasirodyti, kad vietinio verslo vienijimasis veda prie dalijimosi konfidencialia verslo informacija. Šis argumentas dažnai išgirstamas iš e. komercijos verslų savininkų kai kalba pradeda eiti apie jėgų suvienijimą. Bet ar jie ruošiasi susivienyti su „Google“? Retai verslininkai suvokia, kad pasaulinis gigantas, kuriantis konkurencingas paslaugas Europos rinkai, jau dabar turi visą slapčiausią ir ne tokią slaptą informaciją apie jų verslą, veiklą, rezultatus.
Gali būti, kad verta atsigręžti į svetainių lankomumo ir veiklos statistikos duomenų analizės įrankius, kurie padėtų išvengti svarbių verslo duomenų patekimo pas konkurentus. Tokį sprendimą rinkai gali pasiūlyti nepriklausomas, nešališkas subjektas. Tai padėtų apriboti globalių gigantų, labai spėriai iš paslaugų tiekėjų virstančių konkurentais, įtaką. Būtent tokie procesai šiuo metu vyksta Vakarų rinkose. Nepriklausomas duomenų standartas, atskaitos taškas visam e. komercijos sektoriui, yra neišvengiamas. Ar šis mechanizmas pasirodys efektyvus? Į šį klausimą geriausia atsakyti interneto reklamos rinkos pavyzdžiu. Standartinių rodiklių skirtų matuoti internetinę rinką sukūrimas buvo didelis pastūmėjimas šio sektoriaus vystymesi.
Versle nėra nieko blogesnio nei neveiklumas
Įdomių veiksmų, į rinką ateinančių gigantų kontekste, ėmėsi Lenkijos e. komercijos įmonė „Merlin“. Įmonę įsigijo „Czerwona Torebka“, kompanija kuriai priklauso du mažmeninės prekybos tinklai: „Biedronka“ ir „Zabka“. Po šio susijungimo „Merlin“ pradėjo vystyti prekių atsiėmimo taškų tinklą. Šiuo metu yra septyni tokie taškai, tačiau metų pabaigoje jų skaičius turėtų išaugti iki trisdešimt penkių. Prekių atsiėmimo taškai kuriami „Czerwona Torebka“ priklausančių prekybos tinklų parduotuvėse, tačiau sklando gandai, kad „Merlin“ tuo neapsiribos.
Investuotojai kalba, kad galų gale tokių taškų Lenkijoje gali atsirasti tūkstančiai. Tai sukurs barjerą kurį bus sunku peržengti mažoms e. parduotuvėms, tačiau kartu sukurs daug problemų ir globaliai konkurencijai. Tad „Cerwona Torebka“ pasirinktas kelias tikrai intriguojantis.
Netrūksta idėjų, kaip pasipriešinti gigantams. Kurios idėjos pasiteisins, ar jos pasiteisins, mes dar pamatysime. Tačiau dabar, verta pagirti e. komercijos verslus kurie imasi veiksmų, nes versle nėra nieko blogesnio nei neveiksnumas. Strateginiame planavime reikia platesnės perspektyvos, dėmesio nekreipimas globalius trendus ir susilaikymas nuo veiksmų atneš tik skausmingą nesėkmę.
