Kad telefoniniai sukčiai yra rimta problema, ryšio operatoriai sutinka vieningai. Tik štai kovos su šia nusikalstamumo rūšimi priemones jie siūlo skirtingas. Po ilgų pasitarimų kartu su policija, kokiomis priemonėmis stabdyti šios formos nusikaltimus, operatorių nuomonės išsiskyrė.
Kad telefoniniai sukčiai yra rimta problema, ryšio operatoriai sutinka vieningai. Tik štai kovos su šia nusikalstamumo rūšimi priemones jie siūlo skirtingas. Po ilgų pasitarimų kartu su policija, kokiomis priemonėmis stabdyti šios formos nusikaltimus, operatorių nuomonės išsiskyrė.
Tikslas vienas – priemonės skirtingos
Pavyzdžiui, „Bitė Lietuva“ siekiant mažinti telefoninių sukčių nusikaltimų kiekį, norėtų registruoti visas parduodamas išankstinio apmokėjimo korteles – tokią idėją palankiai vertina ir policijos pareigūnai, teigiantys, kad registravus išankstinio mokėjimo korteles surinkti duomenys galėtų padėti ir sprendžiant kitus nusikaltimus.
„Sukčiavimo telefonu mastai ir skambučių kiekiai netoleruojami. Norime užtikrinti žmonių saugumą ir manome, kad išankstinio mokėjimo kortelių pirkėjų registracija žymiai sumažintų tokių skambučių ir šansus rasti patiklius žmones“, – sakė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.
Tuo tarpu kiti operatoriai mano, jog kortelių registravimas – perteklinė ir neefektyvi priemonė, kuri pabrangintų paslaugas. „Mūsų nuomone, išankstinio mokėjimo abonentų registracija neišspręstų visų problemų dėl mobiliojo ryšio paslaugų panaudojimo anonimiškai nusikalstamais tikslais. Išankstinio mokėjimo paslaugos privaloma registracija nėra numatyta daugelyje kitų valstybių, todėl nusikaltėliai galėtų įsivežti korteles iš užsienio ir anonimiškai panaudoti jas Lietuvoje; be to, Lietuvoje kiekvienas vartotojas gali įsigyti neribotą išankstinio mokėjimo kortelių skaičių, todėl visiškai įmanoma korteles įsigyti ir registruoti per statytinį asmenį, pavyzdžiui, asmenį, neturintį gyvenamosios vietos ir pan., ir naudoti nusikalstamai veiklai vykdyti“, – rašė „Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė.
D. Selickaitės teigimu, jos atstovaujama bendrovė kortelių registravimui nepritaria dar ir todėl, kad registravimas smarkiai pailgintų įsigijimo procedūrą, o tai reiškia, kad vietose, kur labai svarbi kiekvieno kliento aptarnavimo trukmė – prekybos centrų kasose – gali būti apskritai atsisakyta prekybomis išankstinio atsiskaitymo kortelėmis.
„Omnitel“ atstovė taip pat baiminasi ir papildomų išlaidų, kurias jie patirtų dėl registravimo, duomenų saugojimo.
Jai antrina ir „Tele2“ komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas: „Esame atviri diskusijai šia tema, bet diskusiją reikėtų grįst sąnaudų ir naudos analize. Pasiūlymo įgyvendinimas, be abejo, kainuos, todėl sprendimas turėtų būti pasvertas. Taip pat verta pažiūrėti kitų Vakarų ir Rytų šalių, taikančius skirtingas modelius, patirtį“.
„Registruoti reikėtų ne tik naujas korteles įsigyjančius žmones, bet ir jas jau turinčius. Vien „Pildyk“ paslaugomis dabar naudojasi beveik 1,13 mln. vartotojų. Kortelių registravimas pareikalautų valstybės išlaidų, kadangi naujos tvarkos įgyvendinimui reikėtų papildomų operatorių laiko sąnaudų“, – pridūrė „Tele2“ atstovas.
Tiesa, „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Laura Bielskė tikino, kad visus registravimo kaštus padengtų valstybė, todėl operatoriams išlaidų baimintis nereikėtų ir paslaugų kainos tai niekaip neturėtų paveikti.
Daugiausiai sukčių – įkalinimo įstaigose
„Bitė Lietuva“ atstovai tikina, kad didžioji dalis telefoninių sukčių yra kaliniai arba neseniai į laisvę išėję asmenys. Todėl, pasak šios bendrovės, viena iš efektyvių priemonių mažinti sukčiavimo atvejų skaičių būtų mobiliojo ryšio paslaugų blokavimas laisvės atėmimo įstaigose.
Praėjusių metų vasarą skelbėme, kad baigti tvarkyti visi formalumai ir konkurse nugalėjusi bendrovė šalies įkalinimo įstaigose pradeda diegti mobiliojo ryšio slopinimo įrangą. Tuometinis teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikino, kad dar iki 2012 metų pabaigos 90 proc. laisvės atėmimo vietose laiką leidžiančių asmenų nebeturės galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu, o 2015 metais ryšio blokavimo įranga veiks visose įkalinimo įstaigose Lietuvoje.
Deja, planai ir realybė gerokai skiriasi – šių metų pavasarį DELFI rašė, kad kaliniai ir toliau sėkmingai naudojasi telefonais, internetu, aktyviai prižiūri savo paskyras socialiniuose tinkluose ir „brūžina makaronus“ patiklioms moterims. Kalėjimų departamentas šių metų pavasarį skelbė, kad ryšio slopinimo įranga veikia tik dalyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų teritorijose.
