Birželio 12–13 d. vykstančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVII tarptautinės konferencijos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje asociacijos atstovai išreiškė susirūpinimą, kad dėl valstybės politikos populiari kabelinių televizijų paslauga – internetas – gali tapti ne pridėtine verte vartotojui, o jo asmeninių laisvių suvaržymu.
Birželio 12–13 d. vykstančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVII tarptautinės konferencijos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje asociacijos atstovai išreiškė susirūpinimą, kad dėl valstybės politikos populiari kabelinių televizijų paslauga – internetas – gali tapti ne pridėtine verte vartotojui, o jo asmeninių laisvių suvaržymu.
„Šių metų konferencijos tema – „Internetas – iššūkiai ir galimybės“, tačiau akivaizdu, kad interneto paslaugų teikėjams, tarp jų ir kabelinės televizijos operatoriams, kilsiantys iššūkiai gali nusverti visas ateities galimybes, – sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. – Jau anksčiau valstybės institucijos svarstė galimybę įpareigoti interneto paslaugų teikėjus apriboti vartotojų prieigą prie azartinių lošimų portalų internete, o dabar vėl norima grįžti prie šios idėjos realizavimo.“
Pasak V. Žukienės, LKTA puikiai suvokia azartinių žaidimų internete potencialią grėsmę ir jokiu būdu nepropaguoja žalingų pomėgių, tačiau ketinami įvesti azartinių žaidimų įstatymo pokyčiai būtų tik problemos perkėlimas ant su šia veikla nesusijusio verslo pečių ir taip supriešinti interneto paslaugų teikėjus su interneto paslaugos vartotojais.
„Azartinius žaidimus internete organizuojančios užsienio bendrovės dažniausiai yra visiškai legalios (dauguma jų yra ES valstybių lošimų organizatoriai), o blokuoti vartotojus, kad jie negalėtų dalyvauti jų organizuojamuose žaidimuose, atrodo kaip kova su vėjo malūnais, – sakė kabelinės televizijos asociacijos prezidentė. – Bandymas įpareigoti interneto paslaugų teikėją blokuoti prieigas ir panašiai – labai prasta tendencija. Jei bent teoriškai (nes praktiškai tai neįmanoma) pavyktų tai padaryti, galbūt ateitų eilė blokuoti ir kitą internetu pasiekiamą informaciją, kuri pasirodytų netinkamos valdžios institucijoms. Nemanau, kad tai teisinga filosofija, bent jau verslo prasme. Interneto paslaugų teikėjai neturėtų kištis į šią klientų komunikaciją. Atmetant visus teisinius niuansus, privataus juridinio asmens kišimasis į kito asmens komunikavimą yra labai žalinga praktika. Sprendimas galėtų būti labai paprastas ir naudingas valstybei – internetinių lošimų santykius reguliuoti per finansinius instrumentus, t. y. riboti nepageidaujamų lošimų atsiskaitymus, taip sutrikdant šiuos lošimus. Juk iš esmės šiuo įstatymu to ir siekiama – apmokestinti tokius azartinius žaidimus internete. Tai būtų ir finansinis stabdis tam tikroms amžiaus ar socialinėms grupėms, ir galimybė per mokesčių mokėtojo identifikavimą stebėti, kas, kur ir ką žaidžia.“
Nelegaliai platinamos iškodavimo kortelės
Kita visiems (ne tik kabelinės) televizijos paslaugų teikėjams kylanti problema, pasak V. Žukienės – tai nelegaliai platinamos antžeminės skaitmeninės televizijos iškodavimo kortelės. Po analoginės antžeminės televizijos išjungimo 2012 m. spalio 29 d. pastebėta, kad jos smarkiai populiarėja. Tai gana patogu gyventojams, nejaučiantiems sąžinės graužaties, kad nelegaliai naudojasi svetima intelektine nuosavybe, tačiau legaliems televizijos paslaugų teikėjams tai reiškia prarastus klientus, o valstybei – nesumokėtus mokesčius į biudžetą.
„Palyginčiau tai su taksi paslaugomis, – sako V. Žukienė. – Vieni susimoka visus mokesčius, įsigyja reikalaujamą taksi automobilių įrangą ir dirba legaliai, o kiti – tiesiog uždarbiauja, visą pelną susižerdami į kišenę, apvogdami ir valstybę, ir legaliai dirbančias taksi įmones. Atrodytų – koks skirtumas, juk vartotojui, kuriam svarbu nuvažiuoti kur reikia, tik plečiasi pasirinkimo galimybės. Tačiau tai – mūsų provinciali, regioninė problema. Kiek tenka bendrauti su kolegomis iš kitų šalių, Vakaruose į intelektinės nuosavybės, kuriai priskirtinos ir TV programos, vagystes vartotojai nežiūri teigiamai – jie nelaiko jokiu didvyriškumu nelegaliai žiūrėti programas“.
Keičiasi TV žiūrėjimo įpročiai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas apžvelgė situaciją Lietuvoje, susiklosčiusią po pernai rudenį įvykdyto perėjimo nuo analoginės antžeminės prie skaitmeninės antžeminės televizijos, įvardino įvykusius pokyčius ir naujai iškilusias problemas. „Perėjimas prie skaitmeninės televizijos sudarė geresnes sąlygas gyventojams matyti daugiau programų, tačiau vykstant kanalų keitimui ir vienadažnių sinchroninių tinklų derinimui gyventojai vis dar patiria nepatogumų, – sakė M. Žilinskas. – Problemos su kolektyvinių antenų ūkiu taip ir liko neišspręstos ir daugiabučių namų gyventojai, kurie naudojo iki 1991 metų įrengtas antenas, turėjo patys individualiai spręsti televizijos signalų priėmimo problemas.“
TNS LT projektų vadovė Lina Petraitienė spaudos konferencijoje supažindino su TV auditorijos pokyčiais po perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos, su skaitmenizavimo inspiruotais rinkos laimėjimais ir praradimais. „TV skaitmenizavimas pakeitė ne tik Lietuvos gyventojų turimą vaizdo įrangą, bet ir žiūrėjimo įpročius – TV kanalų auditorijos dalies „smulkėjimą“, nulemtą auditorijos išsibarstymo tarp žymiai didesnio TV kanalų skaičiaus, mažėjantį atotrūkį tarp didžiųjų ir nišinių TV kanalų auditorijų, TV kanalų grupių formavimąsi“, – sakė L. Petraitienė.
Kabelinės TV abonentai perėjimo nepajuto
LKTA prezidentė Vaiva Žukienė taip pat pasidžiaugė, kad kabelinė televizija sudarė palankias sąlygas Lietuvai pereiti nuo analoginės antžeminės prie skaitmeninės antžeminės televizijos, nes kabelinės TV tinkluose ir toliau retransliuojamos TV programos analoginiu formatu, jį vis dar yra pasirinkę daugiau nei 330 tūkst. (apie 70 proc.) kabelinės TV abonentų (per 850 tūkst. Lietuvos gyventojų). Šie kabelinės TV abonentai apskritai nepajuto, kad antžeminė televizija Lietuvoje tapo skaitmeninė, nes jiems nereikėjo keisti jokios įrangos.
Pasak V. Žukienės, kabelinė TV yra vienintelė TV programų retransliavimo paslauga, kuri abonentui pateikia tuo pat metu ir analoginį, ir skaitmeninį signalą. Klientas gali neskubėdamas bei įvertindamas savo finansines galimybes rinktis, kokią TV jam žiūrėti. Be to, jis gali viename televizoriuje žiūrėti skaitmeninę TV, o kituose analoginę TV. Nors kabelinės TV operatoriai, siekdami gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir suteikti daugiau galimybių vartotojui, nuolatos kviečia abonentus pereiti prie skaitmeninės TV, kurią jau žiūri per 130 tūkst. kabelinės TV abonentų, tačiau kokią televiziją šiandien žiūrėti, galiausiai nusprendžia patys kabelinės TV abonentai – tai reta proga šiais laikais turėti tokią pasirinkimo galimybę.
