Savaitgalį „Microsoft“ pasidalino išsamesne informacija apie kai kuriuos daugiau dėmesio susilaukusius visai neseniai pristatyto naujos kartos žaidimų kompiuterio „Xbox One“ ypatumus. „Forbes“ žurnalistai gavo informacijos apie nuolatinį aplinkos stebėjimą, būtinybę neatsijungti nuo interneto, naudotų žaidimų pardavimus ir kitus dalykus.
Esminiai dalykai, kuriuos galima pasakyti apie „Xbox One“ yra šie:
- Kompiuteris bent kartą per parą turi būti prijungtas prie interneto priešingu atveju žaisti bus neįmanoma.
- Leidimą naudotus žaidimus perparduoti ar padovanoti draugams gali suteikti tik žaidimų kūrėjai.
- Žaidimų fiziniai diskai ir žaidimo savininko teisės neturi nieko bendro – diskai yra reikalingi tik įdiegimui, o žaidimo savininkas yra tas, kuris tą žaidimą licencijuoja.
Peržvelgus šį trumpą ganėtinai nepalankių žaidėjui dalykų sąrašą kyla klausimas – o ką apie tai galvoja pagrindiniai „Microsoft“ konkurentai žaidimų kompiuterių rinkoje – „Sony“?
„Forbes“ žurnalisto Paulo Tassi teigimu, iš esmės, „Sony“ ir jų „PlayStation 4“ turi du pasirinkimus: jie gali kibtis „Microsoft“ į parankę ir keliauti atgal į praeitį bei kurti kliūtis žaidimų mėgėjams arba spjauti į apribojimus ir laimėti žaidimų kompiuterių karą dar iki pirmo mūšio.
Tiesa, kol kas „Sony“ oficialiai niekaip nekomentuoja apribojimų, kuriuos ketina taikyti „Microsoft“. Na, tiesa, bendrovės atstovai per interviu yra užsiminę, jog „ne, PS4 neturės būti nuolat prijungtas prie interneto“ arba „taip, su PS4 bus galima žaisti jau naudotus žaidimus“. Bet šie teiginiai gali reikšti visai ne tai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juk ir „Xbox One“ neturi būti nuolat prijungtas prie interneto – pakanka trumpam prisijungti kartą per parą. „Microsoft“ gali argumentuoti, kad jų kompiuteriu galės naudotis net ir žmonės be stabilios interneto prieigos. Ir galima teigti, kad su „Xbox One“ taip pat bus galima žaisti naudotus žaidimus, tačiau „naudoto žaidimo“ sąvoka šiek tiek pasikeičia, nes dabar žaidimo „siela“ bus ne diskuose, o licencijoje. Taigi, kol kas sunku tiksliai pasakyti apie ką per interviu kalba „Sony“ atstovai.
Tiesa yra tokia, kad, nepaisant per interviu išsakytų pareiškimų, kol kas nežinomi tikslūs „Sony“ planai. „Visada prijungto kompiuterio“ ir „naudotų žaidimų“ sąvokos taip drastiškai pasikeitė, kad vienas ar du sakiniai yra nepakankami šioms permainoms nusakyti. Ir negalima griežtai atmesti tikimybės, jog „Sony“ imsis panašios politikos, kaip ir „Microsoft“ – belieka tikėtis, kad Japonijos bendrovė taip nepasielgs.
Iš to, kas skelbiama apie „Xbox One“, „Sony“ gali daug ko pasimokyti. Bent jau kol kas „Microsoft“ kompiuterio trūkumų sąrašas yra ilgesnis nei privalumų – tai neįsivaizduojamas verdiktas dar nepasirodžiusiai sistemai. Bet anksčiau viskas buvo kur kas paprasčiau. O paprastai tikimasi, kad naujesnis, galingesnis kompiuteris bus tinkamas žaisti gražiau atrodančius senus jau pamėgtus žaidimus bei suteiks galimybę žaisti daug naujų žaidimų. Juk dėl to nauji kompiuteriai r perkami.
Bet ką daryti, kai naujų kompiuterio savybių sąrašas yra pilnas priežasčių jo nepirkti? Taip, gražiau atrodantys žaidimai vis dar žadami. Bet prie tų žaidimų prikabinta tiek kabliukų, jog sunku nesusižaloti. Norint žaisti gražiai atrodančius žaidimus reikės susitaikyti su daugybe apribojimų. O „Kinect 2“, kuris lyg ir turėjo būti pats didžiausias „Xbox One“ koziris, tampa tarsi George'o Orwello aprašytas pasiklausymo aparatas, kuris nuo kompiuterio negali būti atjungiamas.
Tai kokie gi yra esminiai „Xbox One“ privalumai? Na... yra televizijos turinio valdymas naudojantis „Kinect“ – ir nors demonstruojant tai atrodė kaip labai šaunus bei patrauklus dalykas, Lietuvoje jis visiškai neaktualus – dėl įvairių licencinių klausimų mums televizija per „Xbox“ nebus prieinama. Tuo tarpu JAV rinkoje, kuriai labiausiai pritaikytas naujasis produktas, sprendžiamas klausimas – nejaugi taip sunku vienu nuotolinio pultelio mygtuku pakeisti įvesties šaltinį ir naudotis televizoriumi kaip įprasta, kad kažkam dėl „šaunių valdymo galimybių“ kiltų noras pirkti kompiuterį?
Taigi, pagrindiniu magnetu, kuris turėtų skatinti pirkti „Xbox One“ lieka žaidimai. Bet ir šiuo atžvilgiu „Microsoft“ neblizga. Pagrindiniai JAV korporacijos koziriai yra „Halo“ ir „Gears of War“ serijos – visai gali būti, kad vien jos gali paskatinti pirkti būtent „Xbox One“. O visi kiti žaidimai bus leidžiami ir „Xbox“, ir „PlayStation“ sistemoms. Arba vien „PlayStation 4“. O šiuo atžvilgiu „Sony“ turi kur kas daugiau „draugiškų“ žaidimų kūrėjų – iš to, kas buvo skelbta iki šiol, susidaro įspūdis, jog išskirtinių žaidimų (ar bent išskirtinio turinio bendriems žaidimams) „Sony“ siūlys daugiau, jis bus geresnės kokybės.
Visa tai įvertinus, „Sony“ atsiduria labai įdomioje pozicijoje. Jei jie liktų prie tų pasaulinės žaidimų pramonės pagrindų, kurie buvo nepajudinami praėjusį dešimtmetį – galimybės žaisti be interneto, naudotų žaidimų pardavimo, fizinės žaidimų formos – gali būti, kad japonišką techniką ims pirkti minios „Microsoft“ lojalistų. Ir vien dėl to, kad jie norės žaisti be apribojimų. Gali būti, kad „Sony“ pasiūlys ir skaitmeninį žaidimų platinimą tiems, kurie vertina patogumą, nors tikriausiai neatsisakys ir fizinių diskų kaip žaidimo „turėjimo“ įrodymo.
Panašu, kad „Microsoft“ savo naująjį kompiuterį nori pristatyti ne kaip žaidimų kompiuterį, o kaip „pramogų dėžę“ - revoliucinį įrenginį, kurio visi turėtų norėti savo svetainėse. Bet kol kas šis revoliucinis įrenginys gali tiek, kiek galės „PlayStation 4“ ir paprastas išmaniosios televizijos priedėlis (su papildomomis valdymo balsu arba gestais galimybėmis). Ir nors visai tikėtina, kad esama dalykų, kurių „Microsoft“ dar neparodė, tvirtinti, jog šis kompiuteris sukels pramogų revoliuciją, yra pernelyg drąsu.
Taigi, šių kompiuterių kovos baigtį iš esmės lems tai, kokios politikos imsis „Sony“: jeigu išliks įprastinė žaidimų kaip fizinio daikto turėjimo politika, jeigu nereikės kiekvieną parą prisiregistruoti internetu, visai gali būti, kad konkurencinio karo baigtis tarp „Sony“ ir „Microsoft“ įrangos yra aiški dar patiems kompiuteriams nepasirodžius. Kita vertus, jeigu ir „Sony“ imsis griežtesnės žaidimų bei žaidėjų kontrolės, gali būti, kad pradės augti „Nintendo Wii U“ pardavimai – jei tik šiai sistemai bus sukurta dėmesio vertų žaidimų.
Bet kuriuo atveju, daugiau naujienų apie tai, kaip susiklostys šių žaidimų kompiuterių gamintojų ateitis, sužinosime visai netrukus – prasideda didžiausia kompiuterinių žaidimų paroda E3, kurioje šios rinkos atstovai paskelbia visas svarbiausias savo naujienas.