Autoritetinga tyrimų organizacija – „McKinsey Global Institute“ (MGI) – sudarė sąrašą naujų technologijų, kurios ne tik praturtins pasaulinę ekonomiką, bet gali ir iš esmės pakeisti verslo bei socialinę aplinką, iš pagrindų pakeisti įprastinį gyvenimo bei darbo būdą bei sudrebinti nusistovėjusią darbo rinką.
Autoritetinga tyrimų organizacija – „McKinsey Global Institute“ (MGI) – sudarė sąrašą naujų technologijų, kurios ne tik praturtins pasaulinę ekonomiką, bet gali ir iš esmės pakeisti verslo bei socialinę aplinką, iš pagrindų pakeisti įprastinį gyvenimo bei darbo būdą bei sudrebinti nusistovėjusią darbo rinką.
Ekspertų publikuota ataskaita taip ir pavadinta: „Griaunančios technologijos: pasiekimai, galintys pakeisti gyvenimą, verslą ir pasaulio ekonomiką“. Šioje ataskaitoje, kurią galima peržiūrėti anglų kalba, .pdf formatu, išvardintos 12 technologijų, kurios, kaip tikimasi, jau apie 2025 metus gali pasauliui uždirbti maždaug nuo 14 iki 33 trilijonų JAV dolerių kasmet.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad šiuos skaičius jie gavo iš visapusiškos esminių galimybių ir pasekmių analizės – vartojimo augimą, atsirasiantį dėl prekių kokybės gerėjimo, kainų mažėjimo, ekologijos gerėjimo ir, atitinkamai, pagerėjusios sveikatos. Kai kurios technologijos mums jau gerai žinomos, o kai kurios gali ir nustebinti, sako analizės rengėjai.
Pačiu didžiausiu kuriamuoju ir, tuo pačiu, griaunamuoju potencialu pasižymi įvairiausi mobiliojo interneto taikymo būdai ir nauji protinio darbo automatizavimo metodai. Skaičiavimo įrenginiams gali būti perkelta didelė dalis funkcijų, kurias šiandien atlieka dėstytojai, inžinieriai, medicinos darbuotojai, teisininkai, finansininkai ir administratoriai, o kai kuriais atvejais žmonės bus apskritai pakeisti kompiuteriais. Dėl to apie 140 mln. pasaulio gyventojų, dirbančių protinį darbą, atsidurs naujose aplinkybėse, kuomet keisis pati jų darbo esmė.
Rusijos laikraščio „Vedomosti“ apklausti ekspertai, nesusiję su MGI, sutinka: anksčiau ar vėliau automatizacija iš rinkos išstums profesijas, kurių dabartines funkcijas galės atlikti dirbtinis intelektas – buhalterius, žurnalistus, iš dalies net medikus ir finansininkus.
Šioje ir panašiose srityse darbo vietas išsaugos tik dvi žmonių kategorijos: patys profesionaliausi ir mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai. Vidutinis sluoksnis bus atleistas. Be to, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams teks papildomai mokytis naudotis dirbtinio intelekto galimybių, o mažiausiai kvalifikuotiems – susitaikyti, kad užmokestis už jų darbą bus mažesnis nei atitinkamą darbą atliekančių kompiuterinių sistemų veikimo kaštai.
Dar viena iš dalies proveržio, iš dalies – visuomenę sabotuojanti technologija yra pažangioji robototechnika. Ji galės atlikti daugybę įvairiausių užduočių, kurių iki šiol negalėjo atlikti dėl neekonomiškumo ar techninio ribotumo. Artimiausioje ateityje gerokai protingesni ir vikresni robotai su patobulintomis jutiklių sistemomis galės, pavyzdžiui, atlikinėti chirurgines operacijas, galės būti naudojami kaip protezai ir netgi egzoskeletai, kurie padės sugrąžinti judėjimo funkcijas žmonėms su negalia, padės lengviau judėti pagyvenusiems žmonėms.
Šviesi ateitis laukia ir genomikos. Negalima paneigti galimybės, kad sparčiai besivystant šiai mokslo sričiai, tyrinėjančiai žmogaus ir kitų gyvų organizmų struktūrą atsiras galimybių „valdyti“ genus ir tokiu būdu gerinti diagnostiką bei gydymą. Taip pat šios technologijos galės būti pritaikytos žemės ūkyje ir gaminant biokurą – pavyzdžiui, kurui bus galima auginti žarnyno bakterijas Escherichia coli.
Perspektyviųjų technologijų, kurios tikriausiai atims žmonių darbo vietas, sąraše yra ir trimatis spausdinimas, ir inovatyvios medžiagos – nanotechnologiniu pagrindu sukurti vaistai, superkondensatoriai akumuliatoriams, itin lygūs paviršiai ir ultraploni ekranai, nauji naftos paieškos ir išgavimo metodai, efektyvesni atsinaujinančios energijos šaltiniai – visų pirma saulės ir vėjo. Iki 2025 metų iš alternatyviųjų šaltinių gali būti gaunama iki 16 proc. visos pasaulinės energijos, tikina „Expert Online“.
Kaip ataskaitoje skelbia MGI, potencialūs jų apžvelgtų technologijų privalumai yra milžiniški, bet jų išnaudojimui reikia ir verslo ir valstybinių institucijų dėmesio bei investicijų. O jei vadovai pradės delsti kol naujos technologijos pagaliau įgys įtakos pasaulio ekonomikai, bus pernelyg vėlu pasinaudoti atsivėrusiomis perspektyvomis ir privalumais arba reaguoti į pasekmes, įspėja ataskaitos autoriai.
