Technologijų kompanijų vadovai džiaugiasi dideliais užmokesčiais ir įsigyjamu turtu. Panašiai gyveno bankų valdytojai ir bankininkai. Taigi ar populistai nestos kovoti ir su technologijų kompanijų vadovais, klausia „The Financial Times“.
Bankininkystės sistemos taip pat kaip technologijos egzistuoja visur ir tai yra laikoma savaime suprantamu dalyku. Vadovų ir programuotojų darbai yra gerai apmokami, taigi jie nebijo savo turto investuoti į nekilnojamąjį turtą, automobilius ar prabangos prekes.
„Pamirškite Volstrito bankininkus. Praėjus dešimtmečiams Silicio slėnyje ekonominė nelygybė yra didžiausia visoje Amerikoje“, – savo analizėje leidiniui „The New Yorker“ rašė George Packeris. Technologijų kompanijos taip pat kaip didieji bankai apsaugo save sukurdamos požiūrį, kad tik jos gali išspręsti pasaulio problemas.
Vis dėlto, taip gali ir neatsitikti. Jos taip pat turi tam tikrų pranašumų prieš bankus. Visų pirma tai prasideda nuo pasitikėjimo prekės ženklu. Technologijų sritis yra tarp labiausiai patikimų pramonės šakų ir tai jau tęsiasi 13 metų. Bet prieš finansinę krizę bankai niekada nebuvo pakilę aukščiau šio reitingo vidurio. Vartotojai turi artimesnį ryšį su „iPhone“ ar „Galaxy“ nei su savo banko sąskaita. Galiausiai technoligijų kompanijų niekas nekaltina dėl pasaulio ekonomikos griūties.
Technologijų kompanijų vadovai galėtų jau dabar nusikratyti pirmųjų kritikos strėlių dėl savo įtakos išaugimo, kaip tai padarė bankininkai iki finansinės krizės pradžioje. Ir vertėtų tai daryti jau dabar.
Vietoj to, kad elgtųsi kaip bankininkai, jie turėtų pasirūpinti, kad produktai ir toliau atitiktų klientų poreikius, rašo „The Financial Times“. Naujų konkurentų ir inovacijų iššūkiai yra didžiulė paspirtis technologijų kompanijoms (kitaip nei bankininkams) tobulėti. Vis dėlto pagunda klientus laikyti savaime suprantamu dalyku arba net juos išnaudoti, tarkime dėl privačios informacijos, yra didelė.
Taigi jiems reikėtų dalytis savo turtu ir anksti reaguoti į jo perteklių. Kai kurie milijardieriai, savo prakaitu sukūrę technologijų verslą, gali nesutikti su savo pajamų skyrimu geriems tikslams. Tačiau populistų pykčio banga, nukreipta į bankus ir bankininkus yra ir buvo sukelta iš pavydo. Protinga būtų tai numatyti ir išvengti.
Technologijų kompanijų vadovai turėtų klausytis ir kalbėtis. „Apple“ vadovas Timas Cookas nebuvo pamalonintas kaltinimų, kad kompanija slepia mokesčius, tačiau jis buvo ramybės ir sprendimų pagrįstumo pavyzdys.
Galiausiai atsiranda rizika, kad nenuginčijama technologijų kompanijų sėkmė gali sukelti jų aroganciją ir privesti prie netinkamos veiklos. Visgi šios kompanijos turi pranašumą prieš „aukštuosius finansus“, kai reikia apginti savo reputaciją. Taigi kompanijų vadovai gali pritaikyti naująjį šūkį, kurį viešai pasakė „Yahoo“ vadovė Marissa Mayer: „Mes pažadame nieko nesugadinti“.