Augant technologijų vystymosi tempui, atotrūkis tarp virtualių nusikaltėlių galimybių ir teisėsaugos pajėgumų auga, o labiausiai tai jaučia mažesnės šalys. Ne išimtis ir Lietuva: mūsų šalies teisėsauga jaučia ne tik finansavimo, bet ir žmogiškųjų išteklių stygių, todėl pareigūnais norinčių tapti kompiuterių specialistų laukia išskėstomis rankomis. Net tokių, kurie neturi išsilavinimo ar sportinio pasirengimo.
„Internetas neturi sienų ir pastato visas valstybes į vieną lygį“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris.
Anot jo, nuo interneto atsiradimo kriminogeninė situacija šalyje pasikeitė iš esmės, su kibernetiniais nusikaltimais susiduriama vis dažniau.
Iššūkiai atliekant tyrimus
Dažniausi nusikaltimai virtualioje erdvėje – asmens duomenų vagystės, sukčiavimas, šmeižikiški komentarai, pasitaiko ir bandymų įsibrauti į kompiuterines sistemas, el. bankininkystę, tiriami vaikų pornografijos bei išnaudojimo atvejai, ardomi atakoms skirti „botnet“ tinklai.
Tiriant šiuos nusikaltimus susiduriama su įvairiomis problemomis ir iššūkiais, pirmiausia – įstatymų taikymo bei tarptautinio bendradarbiavimo srityse. „Kieno teritorijai priskiriama elektroninė erdvė? Sakykime, naršau „Google“ el. paštą – tai Lietuvos teritorija, ar JAV? Tai yra dar toks ganėtinai atviras klausimas, nes vieni traktuoja vienaip, kiti – kitaip“, – pastebėjo E. Šileris.
Įprastai dėl pažeidimų pirmiausia kreipiamasi į šalį, kurioje yra įsteigta paslaugas teikianti bendrovė, jos padalinys arba, jei tai nėra žinoma, – serveriai. Toliau tyrimui tarpininkauja tos šalies teisėsauga.
Taigi nenuostabu, kad daugiausia užklausų sulaukia tos šalys, kuriose įsteigtos didžiausios interneto bendrovės. Kiek tokie tyrimai užtrunka, priklauso ir nuo kitų šalių galimybių bei noro bendradarbiauti. „Kuo labiau demokratiška šalis, kuo aiškesnės procedūros, tuo ir terminai trumpesni. Net neabejoju, kad gauti informacijos iš Šiaurės Korėjos būtų labai sunku“, – šyptelėjo E. Šileris.
Trūksta pajėgų
Didžiausias mūsų šalies pareigūnų galvos skausmas – finansavimo ir žmogiškųjų išteklių stoka. „Kaip minėjau, internete visi lygūs. Kontrolės sprendimai yra labai brangūs, jie orientuoti į mokiausias valstybes ir verslas, aišku, eina tuo keliu, nori parduoti tą patį daiktą kuo brangiau. Lietuva turi pakankamai pažangią įstatymų bazę, net kai kurias Vakarų valstybes esame aplenkę. Tačiau su finansais atsiliekame“, – sako pašnekovas.
Kokios sumos reikėtų norint pasivyti Vakarų valstybes, E. Šileris atskleisti negalėjo, bet pabrėžė, kad trūksta ne tik pinigų. Policija ieško ir netradicinių pareigūnų – kompiuterių specialistų, kurie degtų noru pažaboti kibernetinius nusikaltėlius. Šias pareigas galėtų užimti ir asmenys, kurie patrulio ar tyrėjo pareigoms nebūtų tinkami.
„Tarkime, svarstome idėją pritraukti neįgalius žmones, nes mums tai nebūtų problema įdarbinimui – mums reikia tik žinių ir gebėjimų, bet nereikia fizinių normatyvų, kurie reikalingi policininkui, tarkim, nubėgti 100 metrų ar taikliai šaudyti. Jam čia šaudyti nereikės. Taip pat galvojame apie studentus. Tam tikroms pareigybėms tiktų ir žmogus be išsilavinimo, bet pakankamai gabus. Šiandien daugiausia įtakos turi kompetencija: jei duodame kompiuterį ir per 10 minučių mūsų užduotį įvykdo, mes jį galime priimti. Aišku, pasitikrinę jo praeitį, ar jis yra tas žmogus, kuris gali čia ateiti“, – dėsto E. Šileris. Susidomėję raginami kreiptis el. paštu: cyberpolice@policija.lt.
Taip pat policija bendradarbiauja su Nacionaliniu elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padaliniu (CERT-LT) ir palaiko šios institucijos prašymą skirti papildomus 4 etatus, kad galėtų budėti visą parą, be poilsio dienų. „Netoleruotina, kad žmonės baigia darbą, viską išjungia ir nesvarbu kas įvyks. Jei kažkas įvyks, tuos sprendimus pamatysime labai greit“, – užsiminė pašnekovas.