Lietuvos įmonės, ypač užsiimančios eksportu, vis sėkmingiau išnaudoja verslo valdymo sistemų galimybes. Sutvarkiusios verslo procesus bendrovės sėkmingai konkuruoja su užsienio gamintojais greičiu ir lankstumu. Tiesa, kiti verslo sektoriai nuo eksportuojančių įmonių dar kiek atsilieka. O silpniausia lietuvių verslo valdymo vieta išlieka klientų aptarnavimas, skelbia korporacijos „Microsoft“ atstovai.
Lietuvos įmonės, ypač užsiimančios eksportu, vis sėkmingiau išnaudoja verslo valdymo sistemų galimybes. Sutvarkiusios verslo procesus bendrovės sėkmingai konkuruoja su užsienio gamintojais greičiu ir lankstumu. Tiesa, kiti verslo sektoriai nuo eksportuojančių įmonių dar kiek atsilieka. O silpniausia lietuvių verslo valdymo vieta išlieka klientų aptarnavimas, skelbia korporacijos „Microsoft“ atstovai.
„Pastaraisiais metais jautėme didžiulę Lietuvos įmonių kokybinę pažangą, pertvarkant verslo procesus. Įmonės jau ir anksčiau turėjo verslo valdymo sistemas, tačiau išnaudojo tik nedidelę jų galimybių dalį, pavyzdžiui, naudojo jas tik finansų apskaitai. Dabar įmonės pradeda naudoti šias sistemas verslo analizei, išteklių planavimui, procesams valdyti ar efektyvumui didinti. Progresas ypač jaučiamas tarp eksporto įmonių, kurios veikia tarptautinėje rinkoje, todėl jaučia didesnį konkurencinį spaudimą“, – sakė verslo valdymo sprendimų „Microsoft Dynamics“ Partnerių vadybininkas Baltijos šalims Marius Bulbukas.
Padėjo suvaldyti ir smulkiausius užsakymus
Dėl pigios darbo jėgos ir technologijų Kinijoje, Lietuvos gamintojams sunku konkuruoti produktų kaina ar kokybe, tačiau jie atranda naujas verslo galimybes siūlydami lankstumą ir greitį, ypač užsakovams Europoje.
UAB „Naujasis Nevėžis“, gaminanti sausus pusryčius ir užkandžius, į Dynamics NAV verslo valdymo sistemą investavo 600 tūkst. Lt nuosavų lėšų. Sistema pradėjo naudotis 2010 m., gamyboje – nuo 2011 m. sausio mėn. Buvo sukurtas unikalus gamybos modulis pagal įmonėje vykstančius procesus, kuris padėjo efektyviau organizuoti ir vykdyti gamybą. Pasak įmonės vyriausiosios technologės Renatos Rimkuvienės, planuoti, organizuoti ir vykdyti gamybą tapo daug paprasčiau. Visoje tiekimo grandinėje pirmiausiai buvo atsisakyta popierinių ir „Excel“ formos žurnalų. Produktų, žaliavų, gamybos procesų atsekamumas išaugo iki maksimumo, o produktų savikaina tapo tikslesnė. Įmonė sumažino žaliavų atsargas sandėliuose iki 20 proc., o gatavos produkcijos atsargas – iki 25 proc.
„Iki tol gamybos planavimas buvo didelis ir sunkus darbas, norint plėsti gamybą ir patenkinti užsienio klientų poreikius, yra būtina užtikrinti žaliavų ir produkcijos atsekamumą, laiku vykdyti užsakymus. Neturint verslo valdymo sistemos su esamais žmogiškaisiais resursais tai padaryti yra praktiškai neįmanoma“, – situaciją iki verslo sistemos įdiegimo įmonėje komentavo „Naujasis Nevėžis“ vyriausioji technologė Renata Rimkuvienė.
Pagrindinė nauda, kurią pajuto įmonė, kad per dvejus metus nuo sistemos įdiegimo, strateginių kontraktų su naujais klientais kiekis išaugo 4 kartus. „Tuo metu, kai įmonė diegė sistemą, užsakymai buvo labai susmulkėję, klientų kiekis išaugęs – gamybos ciklas buvo susmulkėjęs dvigubai ar net trigubai, o tai įmonės požiūriu nebuvo labai teigiama tendencija, – sako R. Rimkuvienė. – Tad verslo valdymo sistema padėjo sukontroliuoti gamybą ir laiku patenkinti ir smulkiausius naujų klientų užsakymus“. Suvaldžiusi ir smulkiausius užsakymus, įmonė išplėtė savo produkcijos receptūrų skaičių tris kartus – nuo 70 iki 210.
„Naujojo Nevėžio“ vyriausioji technologė sako, kad užsienio ir vidaus rinkų reikalavimai nuolat auga, tad verslo valdymo sistema padeda įmonei konkuruoti tarptautinėse rinkose.
„Tarptautiniai prekybos tinklai ir pasaulio lygio prekių ženklų gamintojai, vykdydami tiekėjų vertinimą, labai palankiai atsiliepia apie mūsų įmonės verslo valdymo procesų kompleksiškumą ir naudojimo brandą“, – sako įmonės atstovė.
Potencialo didinti efektyvumą turi visi sektoriai
Lietuvoje labiausiai verslo valdymo sistemų galimybes išnaudoja eksporto įmonės ar vietinės gamybos bendrovės. Vis tik, pasak M. Bulbuko, tokios sistemos naudingos ir kitų sektorių įmonėms. Verslo valdymo sistemas labai sėkmingai savo plėtrai naudoja mažmeninės prekybos ar paslaugų įmonės.
Pasak „Softera Baltic“, diegiančios verslo sprendimus įmonėse, vadovo Tomo Kazoko, Lietuvos gamybos įmonėms pavyksta išlaikyti gan aukštą konkurencingumą, tačiau žengti į užsienio rinkas dažnai sutrukdo ten galiojantys griežti atskaitingumo ir patikimumo reikalavimai. „Gamintojai, norėdami pasirašyti sutartį su stambiu užsienio užsakovu, pirmiausiai turi susitvarkyti verslo procesus ir turėti kokybiškai įdiegtą verslo valdymo sistemą (ERP), užtikrinančią efektyvų tiekimo grandinės automatizavimą bei kokybės kontrolę. Šiuo metu stebime, kad vis daugiau sėkmingai eksportu užsiimančių kompanijų, matydamos greitą investicijų grąžą, domisi naujomis galimybėmis – diegiasi ryšių valdymo (CRM) bei verslo analitikos sistemas, padedančias kaupti veiklos istoriją, ją analizuoti ir priimti racionalius valdymo sprendimus“.
Susidomėjimas auga
M. Bulbuko teigimu, rinkoje jaučiamas verslininkų susidomėjimas, kaip technologiniai sprendimai gali padėti didinti verslo efektyvumą. „Pastebėjome, kad mūsų verslo valdymo sprendimus pristatančiuose renginiuose salės būna sausakimšos, vadovai ir patys aktyviai domisi, kaip gali pasinaudoti įrankiais, samdo ir konsultacines bendroves, kurios padėtų sutvarkyti verslo valdymą“, – pasakoja M. Bulbukas.
CRM srityje atsiliekame per kartą
Jeigu verslo valdymo sistemų srityje lietuviai turi kuo pasigirti ir būti pavyzdžiu net išsivysčiusių šalių kompanijoms, tai klientų valdymo sistemų (CRM) srityje nuo Vakarų pasaulio dar atsiliekame.
„Drįsčiau teigti, kad dauguma įmonių dar nesuvokia CRM naudojimo galimybių, nežino, kaip tinkamai išnaudoti kaupiamą informaciją. Spėju, kad taip yra dėl to, jog JAV ir Vakarų Europos šalys turi gilesnes klientų aptarnavimo tradicijas, o mūsiškės dar tik formuojasi. Drįsčiau teigti, kad santykių su klientais valdyme mes atsiliekame per vieną vadybininkų kartą“, – sakė „Microsoft“ atstovas.
