Dešimtys tūkstančių Žemės gyventojų trokšta visam laikui palikti mūsų planetą ir persikelti gyventi į visiškai nepažįstamą, atšiaurų ir pavojingą Marso pasaulį. Tai atskleidė Nyderlandų bendrovės „Mars One“ paskelbtas savanorių Marso kolonistų konkursas, kuriame per 2 savaites spėjo užsiregistruoti maždaug 78 tūkstančiai žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių.
Dešimtys tūkstančių Žemės gyventojų trokšta visam laikui palikti mūsų planetą ir persikelti gyventi į visiškai nepažįstamą, atšiaurų ir pavojingą Marso pasaulį. Tai atskleidė Nyderlandų bendrovės „Mars One“ paskelbtas savanorių Marso kolonistų konkursas, kuriame per 2 savaites spėjo užsiregistruoti maždaug 78 tūkstančiai žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Į Marsą 4 žmones nuskraidinti ir apgyvendinti pasišovusi pelno nesiekianti bendrovė „Mars One“ balandžio 22 dieną oficialiai pradėjo savanorių paraiškų priėmimo procesą, praneša „Space.com“.
„Mars One“ skelbiasi siekianti 2023 m. nuskraidinti į Marsą 4 žmones, kurie įkurtų pirmąją žemiečių koloniją ir liktų gyventi šioje planetoje visam laikui. Kontroversiškai vertinamo projekto rengėjai lėšų tokiai ambicingai kosminei programai tikisi užsidirbti iš televizijos šou, kuriame bus rodomas kolonistų gyvenimas Marse. „78 000 paraiškų per dvi savaites rodo, kad tai turėtų tapti geidžiamiausu istorijoje darbu“, – pareiškė vienas „Mars One“ bendrovės steigėjų Basas Lansdorpas.
Pasak jo, toks savanorių skaičius leidžia manyti, kad užsibrėžtas pusės milijono savanorių paraiškų tikslas bus pasiektas. Norėdama atsijoti pokštininkus ir kitus „nerimtus“ kandidatus, „Mars One“ paskelbė imanti dalyvio mokestį: bus peržiūrimi tik jį sumokėjusių kandidatų prisistatymo vaizdo įrašai. Taip bendrovė tikisi surinkti „milijonus dolerių“, kurių reikės būsimųjų kolonistų atrankos procesui ir projekto techninių galimybių įvertinimo studijai finansuoti.
Savanorių skristi į Marsą paraiškos bus priiminėjamos iki rugpjūčio 31 dienos, sakoma pranešime. Iki šio laiko daugiausia savanorių užsiregistravo iš JAV (17 324), Kinijos (10 241) ir D. Britanijos (3 851). Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Rusija, Meksika, Brazilija, Kanada, Kolumbija, Argentina ir Indija. Iš viso paraiškų gauta iš 120 valstybių piliečių, tarp jų – ir iš 24 metų Lietuvos gyventojo.
Pasak bendrovės atstovų, paraiškos priimamos iš viso pasaulio, neturtingų šalių gyventojams taikoma registracijos kainos nuolaida. Maksimali paraiškos registravimo kaina yra maždaug 25 JAV doleriai, sakoma pranešime. Teikti paraiškas gali visi vyresni nei 18 metų savanoriai, o pateiktame vaizdo įraše jie privalo paaiškinti, kodėl turėtų būti pasirinkti skrydžiui į Marsą. Tačiau „Mars One“ atstovai perspėja, kad savanoriai turi būti pasiruošę visam laikui atsisveikinti su Žeme, nes kol kas niekas neplanuoja jų grąžinti iš Marso.
Iki 2015 m. liepos mėnesio „Mars One“ nori atsirinkti 24–40 būsimų astronautų, kurie bus suskirstyti į grupes po 4 žmones. Šių grupių laukia 7 metus truksiančios intensyvios treniruotės, kurių metu bus imituojamas 3 mėnesius truksiantis gyvenimas nuo išorinio pasaulio izoliuotoje tariamoje Marso kolonijoje. Šis būstas tiksliai imituos numatytus gyvenamuosius modulius Marse. Pasak projekto rengėjų, savanoriai turės atlaikyti tyčia sukeltas stresines situacijas, o tikroviškumo esą pridės tyčinis 40 minučių trukmės radijo ryšio su „Žeme“ užlaikymas.
Kadangi ne visi numatytų bandymų dalyviai juos atlaikys, nuo 2015 m. „Mars One“ kasmet atrinks 12 žmonių tolesniems bandymams. Atranka tęsis net po 2023 m. planuojamo 4 žmonių skrydžio į Marsą, nes projekto rengėjai, jei tik turės pakankamai lėšų, kas 2 metus planuoja atskraidinti į pirmąją koloniją Marse naujų kolonistų. „Mars One“ skaičiavimais, pirmųjų 4 astronautų nuskraidinimas į Marsą ir kolonijos įrengimas kainuos apie 6 milijardus JAV dolerių. Kiekviena nauja ekspedicija kainuos po 4 milijardus, o kosminių laivų su kolonistams būtinais kroviniais paleidimas kainuos po 250 mln. dolerių. Šias lėšas „Mars One“ ketina uždirbti transliuodama į Žemę TV realybės šou apie pirmųjų žmonių Marse kasdienybę.
